Prasidėjus vasarai ir suaktyvėjus atostogų planavimui, darbuotojams primenama, kad kasmetinių atostogų trukmė ne visiems yra vienoda. Daliai dirbančiųjų Lietuvoje gali priklausyti ne tik įprastos, bet ir pailgintos ar papildomos atostogos.
Ilgesnės atostogos suteikiamos darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne emocine, psichologine ar fizine įtampa, profesine rizika, specifinėmis darbo sąlygomis, taip pat tiems, kurie ilgą laiką nepertraukiamai dirba pas tą patį darbdavį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad poilsis yra svarbi sąlyga kokybiškam darbui ir darbuotojų gerovei. Pasak ministerijos, teisė į ilgesnes atostogas padeda įvertinti darbuotojų darbo pobūdį, jų patiriamą krūvį bei sukauptą darbo stažą.
Pagal Darbo kodeksą darbuotojams Lietuvoje priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę. Dirbant šešias dienas per savaitę, priklauso ne mažiau kaip 24 darbo dienos atostogų. Tais atvejais, kai darbo grafikas yra kintantis arba dirbama mažiau dienų per savaitę, darbuotojui turi būti suteikiamos ne trumpesnės kaip keturių savaičių atostogos.
Kai kurioms darbuotojų grupėms priklauso ilgesnės kasmetinės atostogos. Darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams su negalia, taip pat vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, suteikiamos 25 darbo dienų atostogos, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę. Jeigu darbo grafikas kitoks, tokiems darbuotojams priklauso penkių savaičių atostogos.
Svarbu žinoti, kad šventinės dienos į kasmetinių atostogų trukmę nėra įskaičiuojamos. Darbdavys arba kolektyvinė sutartis taip pat gali numatyti ilgesnes atostogas, nei nustato Darbo kodeksas.
Pailgintos atostogos suteikiamos darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine ar protine įtampa, profesine rizika arba specifinėmis darbo sąlygomis. Tokios atostogos gali siekti iki 41 darbo dienos, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę, iki 50 darbo dienų, jeigu dirbama šešias dienas per savaitę, arba iki aštuonių savaičių, jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis ar skirtingas.
Teisę į pailgintas atostogas turi įvairių sričių specialistai. Pavyzdžiui, socialinių paslaugų srities darbuotojams gali priklausyti 30 darbo dienų atostogų, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę, arba 36 darbo dienos, jeigu dirbama šešias dienas per savaitę. Pedagogams ir mokslo darbuotojams gali būti suteikiamos 40 darbo dienų atostogos, dirbant penkias dienas per savaitę, arba 48 darbo dienos, dirbant šešias dienas per savaitę.
Pailgintos atostogos taip pat gali priklausyti sveikatos priežiūros specialistams, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, psichologams, dirbantiems teismuose, laisvės atėmimo vietų įstaigose ar probacijos tarnyboje, farmacijos specialistams, orlaivių vadams, pilotams ir kitiems darbuotojams. Konkrečias darbuotojų kategorijas ir atostogų trukmę nustato Vyriausybė.
Be pailgintų atostogų, darbuotojams gali priklausyti ir papildomos atostogos. Jos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamą darbą pas tą patį darbdavį, už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai tokių nukrypimų pašalinti neįmanoma, arba už ypatingą darbų pobūdį.
Darbuotojams, kurie pas tą patį darbdavį nepertraukiamai dirba ilgiau kaip 10 metų, priklauso trys papildomos darbo dienos atostogų. Už kiekvienus kitus penkerius nepertraukiamo darbo metus suteikiama dar viena papildoma darbo diena.
Papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų. Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti, ar jos bus naudojamos kartu su pagrindinėmis atostogomis, ar atskirai. Jeigu susitarti nepavyksta, papildomos atostogos suteikiamos kartu su kasmetinėmis atostogomis.
Jeigu darbuotojui priklauso ir pailgintos, ir papildomos atostogos, jis gali pasirinkti vieną iš dviejų variantų: naudotis pailgintomis atostogomis arba prie kasmetinių atostogų pridėti papildomas atostogas.
Specialistai primena, kad darbuotojams verta pasitikrinti, kiek atostogų jiems priklauso pagal jų darbo pobūdį, grafiką, stažą ar individualias aplinkybes. Kilus klausimų, rekomenduojama peržiūrėti darbo sutartį, kolektyvinę sutartį, darbovietės vidaus tvarką arba kreiptis į darbdavį ar personalo specialistą.