Įsivaizduokime situaciją: socialiniame tinkle po nuotrauka atsiranda vienas pašaipus komentaras. Atrodytų, tai tik keli žodžiai ekrane. Tačiau per kelias valandas jį pamato šimtai ar net tūkstančiai žmonių, dalis paspaudžia „patinka“, kiti pasidalija, o dar kiti prisideda naujais įžeidimais. Tai, kas prasidėjo nuo vieno komentaro, virsta viešu žmogaus žeminimu, kurio liudininkais tampa visa interneto bendruomenė.
Šiuolaikiniame pasaulyje socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti, dalytis mintimis ir kurti ryšius, tačiau kartu atveria erdvę ir neigiamam elgesiui. Viena didžiausių problemų virtualioje aplinkoje yra skaitmeninės patyčios. Skirtingai nei tradicinės patyčios, jos gali pasiekti auką bet kuriuo metu ir būti matomos milžiniškai auditorijai. Todėl net vienas pašaipus komentaras gali turėti skaudžių pasekmių žmogaus emocinei savijautai.
Nors daugelis žmonių mano, kad komentarai internete yra tik žodžiai, jų poveikis gali būti daug didesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Skaitmeninėje erdvėje kiekvienas įrašas, nuotrauka ar vaizdo įrašas gali sulaukti didžiulio dėmesio. Dėl šios priežasties net vienas pašaipus komentaras gali tapti pradžia grandininei reakcijai, kai prie įžeidinėjimų prisijungia vis daugiau žmonių.
Skaitmeninės patyčios skiriasi nuo tradicinių tuo, kad jos neturi aiškių ribų. Jei anksčiau patyčios dažniausiai baigdavosi pasibaigus pamokoms ar išėjus iš tam tikros aplinkos, šiandien internetas leidžia joms tęstis visą parą. Žmogus gali susidurti su įžeidžiančiais komentarais bet kuriuo metu, o jų turinys dažnai išlieka viešai matomas ilgą laiką.
Dar viena svarbi problema yra liudininkų vaidmuo. Socialiniuose tinkluose patyčias dažnai stebi šimtai ar net tūkstančiai žmonių. Nors daugelis jų tiesiog perskaito komentarus ir nieko neparašo, toks pasyvumas taip pat turi reikšmę. Matydamas neigiamas reakcijas ir nesulaukdamas palaikymo, žmogus gali jaustis vienišas ir pažemintas. Tuo tarpu net keli palaikantys žodžiai kartais gali padėti sumažinti neigiamą patyčių poveikį.
Apie visuomenėje ryškėjančią bendravimo kultūros problemą savo metiniame pranešime kalbėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis teigė: „Jau kurį laiką matome, kaip lengvai bet kokie nuomonių skirtumai tampa pagrindu viešam „raganų deginimui“. Kaip greitai argumentus keičia asmeniškumai, nepadorūs gestai bei patyčios. Kaip sunku darosi viešojoje erdvėje pripažinti net ne klaidą, o pačią galimybę, kad „savas“ gali būti ir neteisus, o „svetimas“ – nebūtinai žemai puolęs.“
Manau, kad kiekvienas interneto vartotojas turėtų suprasti savo atsakomybę virtualioje erdvėje. Prieš rašydami komentarą turėtume pagalvoti, ar tokius pačius žodžius pasakytume žmogui akis į akį. Technologijos suteikė mums galimybę bendrauti greičiau nei bet kada anksčiau, tačiau kartu jos reikalauja daugiau pagarbos ir sąmoningumo.
Apie būtinybę spręsti šią problemą kalbėjo ir Prezidentas savo metiniame pranešime. „Skaitmeninės patyčios jau dabar yra rimta problema, kurią būtina spręsti ne atskiros klasės ar mokyklos, o visos valstybės mastu.“
Kalbėdamas apie švietimo svarbą, Prezidentas metiniame pranešime sakė: „Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigos šiandien yra vieta, kur brandinama mūsų visų ateitis, ir juose tikrai turi būti vietos tiek atsakingam šiuolaikinių technologijų naudojimui, tiek ir žmogiškam smalsumui, kūrybingumui, ryžtui siekti aukščiau ir daugiau.“
Skaitmeninių patyčių pasaulyje skaudina ne tik įžeidžiantis komentaras. Skaudina ir tūkstančiai akių, kurios jį mato, bei tyli minia, kuri nieko nesako. Kiekvienas interneto vartotojas gali pasirinkti, ar būti pasyviu stebėtoju, ar žmogumi, kuris prisideda prie saugesnės virtualios erdvės kūrimo.