Regionų ateitį lemia ne pažadai, o galimybės augti. Alytuje vykęs susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu bei CPVA ir ILTE atstovais dar kartą priminė, kad verslo plėtra ir investicijos išlieka vienais svarbiausių regionų stiprėjimo veiksnių.
Susitikimo metu pabrėžta, kad ILTE stiprina savo, kaip nacionalinio plėtros banko, vaidmenį ir siekia būti lankstesne bei strategiškesne finansavimo partnere. Tai atveria daugiau galimybių verslui, žemės ūkiui ir viešajam sektoriui pasinaudoti įvairiomis finansinėmis priemonėmis – nuo paskolų ir garantijų iki apyvartinių lėšų finansavimo.
Regionams tai itin svarbu. Alytuje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestų, verslas dažnai susiduria su tais pačiais iššūkiais: idėjų yra, noro dirbti yra, galimybių augti taip pat yra, tačiau trūksta kapitalo. Kai finansavimas sunkiai pasiekiamas arba pernelyg brangus, stabdomos investicijos, nebekuriamos naujos darbo vietos, o jauni žmonės dažniau renkasi išvykti.
Finansų ministro vizitas Alytuje buvo svarbi galimybė tiesiogiai kelti miestui aktualius klausimus. Diskusijoje akcentuotas ne tik verslo finansavimas, bet ir platesnis regiono vystymosi paveikslas: Alytus investuoja į infrastruktūrą, kelius, pramonines teritorijas, gamybos plėtrą ir aktyviai siekia pritraukti investuotojų.
Tačiau čia kyla svarbus klausimas – ar dabartinė savivaldybių finansavimo sistema pakankamai atspindi jų indėlį į ekonomikos augimą?
Alytus nuosekliai investuoja į infrastruktūrą, kuria sąlygas verslui, vysto pramonines teritorijas ir siekia pritraukti naujų investicijų. Vis dėlto dalis miesto teritorijoje veikiančiose įmonėse dirbančių žmonių gyvena aplinkinėse savivaldybėse, todėl jų sumokami gyventojų pajamų mokesčiai ne visada sugrįžta ten, kur buvo sudarytos sąlygos darbo vietoms atsirasti.
Tai nėra vien Alytaus aktualija. Šis klausimas svarbus daugeliui augančių Lietuvos miestų ir savivaldybių, kurios investuoja į ekonominę plėtrą bei verslo aplinkos gerinimą.
Jeigu savivaldybė aktyviai dirba pritraukdama investicijas, investuoja į infrastruktūrą, kuria palankias sąlygas verslui ir prisideda prie naujų darbo vietų atsiradimo, jos pastangos turėtų būti tinkamai įvertintos. Todėl natūraliai kyla diskusija, ar dabartinis finansavimo modelis pakankamai atspindi savivaldybių indėlį į ekonomikos augimą ir konkurencingumo stiprinimą.
Dabartinė sistema ne visada sukuria aiškų ryšį tarp savivaldybės pastangų ir gaunamos finansinės naudos. Dėl to kartais kyla klausimų, ar ji pakankamai skatina iniciatyvumą, investicijų pritraukimą ir ilgalaikę regionų plėtrą.
Todėl kyla klausimas, ar valstybės finansavimo modelis ateityje neturėtų labiau atsižvelgti į savivaldybių pasiektus rezultatus – pritrauktas investicijas, sukurtas darbo vietas, parengtą infrastruktūrą ir pastangas stiprinant vietos ekonomiką.
Tai nebūtų bausmė mažiau aktyviems regionams. Tai būtų paskata visiems siekti daugiau. Valstybė turėtų vertinti ne tik poreikius, bet ir pastangas, o savivaldybės, kurios investuoja į augimą ir kuria ekonominę vertę, turėtų turėti galimybę tą augimą dar labiau paspartinti.
Alytaus regionui atsiveria ir dar viena perspektyvi kryptis – gynybos pramonės plėtra. Augantis dėmesys šalies gynybos pajėgumų stiprinimui kuria naujas galimybes regionams, galintiems pasiūlyti tinkamą infrastruktūrą, verslo aplinką ir kvalifikuotą darbo jėgą. Alytus šiame kontekste turi potencialo tapti viena iš svarbių vietų tokių investicijų plėtrai.
Gynybos pramonė – tai ne vien gamyba. Ji apima inžinerinius sprendimus, technologijų vystymą, tiekimo grandines, vietos verslo įtraukimą ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą. Tokios investicijos galėtų sustiprinti regiono ekonominį potencialą, prisidėti prie infrastruktūros plėtros ir ilgainiui tapti svarbiu Alytaus augimo veiksniu.
Skaičiai rodo, kad Alytaus regionas jau dabar geba naudotis investicijomis ir tai daro vienu geriausių tempų Lietuvoje. 2021–2027 metų Europos Sąjungos investiciniu laikotarpiu Alytaus regionas jau pritraukė daugiau kaip 266 mln. eurų investicinių lėšų.
Dar svarbiau tai, kad Alytaus regiono ES investicijų projektų išmokėjimų tempas yra didžiausias šalyje. Projektams jau išmokėta apie 17 proc. skirtų lėšų, tai yra daugiau kaip 23 mln. eurų, kai bendras regionų išmokėjimų tempas siekia apie 9 proc.
Alytaus apskrityje iš viso įgyvendinama arba jau baigta 211 Investicijų programos ES fondų lėšomis finansuojamų projektų, kuriems skirta 129,2 mln. eurų ES lėšų. Didžiausia dalis — 57,2 mln. eurų — tenka socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos plėtros projektams. Dar 42,5 mln. eurų skiriama socialiniam būstui, sveikatai, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrai. Alytaus regionui taip pat skirta 137 mln. eurų regioninio planavimo ES lėšų.
Šiuo metu iš šių lėšų regione įgyvendinami 56 projektai už 93,8 mln. eurų. Pačių regionų apsisprendimu daugiausia investuojama į socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos plėtros projektus vietos lygmeniu — 57,2 mln. eurų, taip pat į socialinės įtraukties projektus — 20,8 mln. eurų.