Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja svarbūs nedarbo išmokų tvarkos pakeitimai. Keisis nedarbo išmokų skaičiavimo principai, būtinojo stažo vertinimas, minimalus ir maksimalus išmokos dydis, taip pat pakartotinio išmokos skyrimo tvarka.
Minimali nedarbo išmoka nuo liepos didės iki 370 eurų, o maksimali 2026 metais sieks 1 618,51 euro. Teisę į nedarbo išmoką turės tie gyventojai, kurie per paskutinius 24 mėnesius bus sukaupę bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo.
Pokyčiai bus aktualūs žmonėms, kurie po liepos 1 d. įgis bedarbio statusą, taip pat daliai jau nedarbo išmokas gaunančių ar ateityje pakartotinai dėl jų besikreipsiančių gyventojų.
„Sodros“ teigimu, nauja tvarka siekiama, kad nedarbo išmoka labiau priklausytų nuo žmogaus sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir anksčiau gautų pajamų. Kitaip tariant, didesnę reikšmę turės tai, kiek žmogus iki netekdamas darbo uždirbo ir kiek laiko buvo draustas nedarbo socialiniu draudimu.
Iki šiol teisę į nedarbo išmoką turėję žmonės privalėjo būti sukaupę 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. Nuo liepos šis laikotarpis trumpėja – 12 mėnesių stažą reikės būti sukaupus per paskutinius 24 mėnesius.
Tai reiškia, kad bus vertinamas trumpesnis žmogaus darbo laikotarpis. Dėl to daliai gyventojų teisę į išmoką įgyti gali būti sudėtingiau, ypač jeigu jų darbo istorijoje buvo ilgesnių pertraukų.
Nedarbo išmoka ir toliau bus sudaryta iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios. Pastovioji dalis yra vienoda visiems gavėjams, o kintamoji priklauso nuo žmogaus anksčiau gautų draudžiamųjų pajamų.
Nuo liepos pastovioji nedarbo išmokos dalis mažės ir sudarys 15 proc. minimalios mėnesinės algos. Kadangi 2026 m. MMA siekia 1 153 eurus, pastovioji išmokos dalis bus 172,95 euro.
Iki šiol pastovioji dalis sudarė 23,27 proc. MMA, arba 268,30 euro. Taigi vienoda visiems mokama išmokos dalis mažės beveik 95 eurais.
Vis dėlto kartu didės kintamosios dalies reikšmė. Ji priklausys nuo žmogaus vidutinių draudžiamųjų pajamų, turėtų per 24 mėnesius iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Pirmą–trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį kintamoji dalis sudarys 45 proc. buvusių vidutinių draudžiamųjų pajamų. Iki šiol ji sudarė 38,79 proc.
Ketvirtą–šeštą mėnesį bus mokama 35 proc. buvusių vidutinių draudžiamųjų pajamų. Iki šiol buvo 31,03 proc.
Septintą–devintą mėnesį bus mokama 25 proc. buvusių vidutinių draudžiamųjų pajamų. Iki šiol buvo 23,27 proc.
Tai reiškia, kad mažės visiems vienodai mokama dalis, tačiau didės ta išmokos dalis, kuri priklauso nuo žmogaus iki nedarbo gautų pajamų.
Pavyzdžiui, jeigu žmogaus draudžiamosios pajamos siekė minimalią mėnesinę algą – 1 153 eurus „ant popieriaus“, arba apie 846 eurus „į rankas“, pirmuosius tris mėnesius jis gaus 691,80 euro nedarbo išmoką. Pagal dabar galiojančią tvarką tokia išmoka būtų 715,55 euro.
Tai reiškia, kad minimalią algą uždirbusiam žmogui išmoka pirmuosius tris mėnesius šiek tiek sumažėtų.
Jeigu žmogaus draudžiamosios pajamos siekė vidutinį darbo užmokestį – 2 312,15 euro „ant popieriaus“, arba apie 1 434,65 euro „į rankas“, pirmuosius tris mėnesius jis gaus 1 213,42 euro nedarbo išmoką. Pagal dabartinę tvarką tokia išmoka būtų 1 165,18 euro.
Vadinasi, vidutinį atlyginimą gavusiam žmogui nedarbo išmoka didėtų.
Jeigu žmogus uždirbo 4 000 eurų „ant popieriaus“, arba apie 2 420 eurų „į rankas“, pirmuosius tris mėnesius jam būtų mokama maksimali nedarbo išmoka – 1 618,51 euro. Šiuo metu maksimalus nedarbo išmokos dydis yra 1 462,70 euro.
Nuo liepos keisis ir mažiausias garantuojamas išmokos dydis. Nuo 2026 m. liepos 1 d. minimali nedarbo išmoka negalės būti mažesnė nei 5 bazinės socialinės išmokos. Tai sudarys 370 eurų.
Šiuo metu minimalus dydis siejamas su pastoviąja išmokos dalimi ir sudaro 268,30 euro. Taigi mažiausia garantuojama nedarbo išmoka nuo liepos didės iki 370 eurų.
Maksimali nedarbo išmoka taip pat keisis. Ji negalės viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti tais metais, kai žmogus įgijo bedarbio statusą.
2026 metais šis vidutinis darbo užmokestis siekia 2 312,15 euro, todėl nuo liepos 1 d. ir vėliau bedarbio statusą įgijusiems žmonėms maksimali mėnesio nedarbo išmoka sieks 1 618,51 euro.
Svarbu tai, kad maksimalus dydis bus nustatomas bedarbio statuso įgijimo dieną ir vėliau per visą išmokos mokėjimo laikotarpį nebus perskaičiuojamas.
Pagrindinis nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis nesikeičia – ji bus mokama 9 mėnesius. Kaip ir iki šiol, išmoka kas tris mėnesius mažės: pirmus tris mėnesius ji bus didžiausia, ketvirtą–šeštą mėnesį mažesnė, o septintą–devintą mėnesį – dar mažesnė.
Išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Pavyzdžiui, jeigu išmoka paskirta nuo liepos, pirmasis mokėjimas paprastai žmogų pasiektų rugpjūtį – ne anksčiau kaip mėnesio 20 dieną ir ne vėliau kaip paskutinę mėnesio dieną.
Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su pakartotiniu nedarbo išmokos skyrimu. Nuo liepos nebelieka pakartotinio nedarbo išmokos skyrimo pagal seną tvarką.
Tai reiškia, kad žmogus, kuris jau gavo nedarbo išmoką, naują išmoką galės gauti tik tada, kai vėl sukaups naują 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Į šį naują stažą nebus įskaičiuojamas laikotarpis, kai žmogus gavo ankstesnę nedarbo išmoką.
„Sodra“ aiškina, kad šiuo pakeitimu siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui sistema, kai žmogus trumpam grįžta į darbo rinką, vėliau vėl registruojasi bedarbiu ir tikisi, kad išmoka bus skaičiuojama iš naujo.
Jeigu žmogus buvo įgijęs bedarbio statusą, jam buvo paskirta išmoka, bet visa jos mokėjimo trukmė dar nebuvo išnaudota, vėliau vėl įgijus bedarbio statusą išmoka gali būti ne skiriama iš naujo, o atnaujinama. Tokiu atveju žmogui būtų mokama likusi anksčiau paskirtos išmokos dalis.
Pokyčiai aktualūs ir tiems, kurie nedarbo išmokas jau gauna. Jeigu žmogui po liepos 1 d. mokama suma bus mažesnė nei 370 eurų, išmoka bus perskaičiuota automatiškai. Atskiro prašymo dėl to teikti nereikės.
Tai reiškia, kad nuo liepos mažiausia mokama nedarbo išmoka už likusį mokėjimo laikotarpį negalės būti mažesnė nei 370 eurų.
Daugiau garantijų numatoma priešpensinio amžiaus žmonėms. Nuo liepos papildoma apsauga bus taikoma gyventojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai.
Kaip ir anksčiau, tokiems žmonėms nedarbo išmokos mokėjimas galės būti pratęstas dviem mėnesiams – iki 11 mėnesių.
Nauja tai, kad žmonėms, kurie turi ne mažiau kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, išmokos mokėjimas galės būti pratęstas dar keturiems mėnesiams. Tokiu atveju bendra nedarbo išmokos mokėjimo trukmė galės siekti iki 15 mėnesių.
Šis pakeitimas ypač aktualus vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems iki pensijos liko nedaug laiko, tačiau susirasti naują darbą gali būti sudėtingiau.
Netekus darbo, žmogus pirmiausia turi registruotis Užimtumo tarnyboje. Ten suteikiamas bedarbio statusas. Tuomet galima pateikti prašymą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Prašymą galima pateikti per Užimtumo tarnybą arba prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
Nedarbo išmoka paprastai skiriama nuo aštuntos dienos po bedarbio statuso įgijimo. Jeigu žmogus iš darbo buvo atleistas dėl savo kaltės, išmoka gali būti skiriama vėliau – praėjus trims mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Apibendrinant, nuo liepos 1 d. nedarbo išmokų tvarka keičiasi keliais svarbiais aspektais: trumpėja laikotarpis, per kurį reikia sukaupti būtinąjį stažą, mažėja pastovioji išmokos dalis, tačiau didėja nuo buvusių pajamų priklausanti kintamoji dalis. Minimali išmoka didės iki 370 eurų, o maksimali 2026 metais sieks 1 618,51 euro.
Daliai mažesnes pajamas gavusių žmonių išmoka gali sumažėti, tačiau daugiau uždirbusiems gyventojams ji gali didėti. Priešpensinio amžiaus žmonėms, turintiems bent 20 metų stažą, numatoma papildoma apsauga – išmoka tam tikrais atvejais galės būti mokama iki 15 mėnesių.