Yra iššūkių, kurie prasideda nuo paprasto pokalbio. Nuo juoko, nuo klausimo „o ar žmogus galėtų?“, nuo minties, kuri iš pradžių skamba beveik nerimtai. Tačiau kartais būtent tokios mintys išauga į iniciatyvas, kurios sujungia žmones ne tik dėl nueitų kilometrų, bet ir dėl kur kas svarbesnio tikslo.
Šiemet 100 kilometrų žygis drieksis maršrutu Kaunas–Alytus. Tai bus fizinės ištvermės, valios ir bendrystės išbandymas. Tačiau svarbiausia — šis žygis nebus tik apie atstumą. Jo metu surinkta parama bus skiriama organizacijai „Pokyčių ambasada“, dirbančiai autistiškų vaikų ir jų šeimų labui.
Patys vaikai sudėtingame 100 kilometrų žygyje nedalyvaus. Šį kelią įveikti ryšis žygeiviai — žmonės, kurie savo dalyvavimu sieks atkreipti dėmesį į organizacijos veiklą ir prisidėti prie jos tęstinumo.
100 kilometrų žygio istorija prasidėjo visai paprastai. Vieną vakarą, sėdint su draugais ir kalbantis, kilo klausimas — ar žmogus galėtų nueiti šimtą kilometrų?
Iš pradžių mintis skambėjo kaip pokštas. Buvo svarstyta, kad galbūt tokį atstumą būtų galima įveikti su arkliu. Tačiau greitai paaiškėjo, kad ir arkliui tokia kelionė būtų nemenkas išbandymas — jį reikėtų keisti. Tuomet organizatorius ištarė, kad pats galėtų nueiti. Taip pokalbis virto iššūkiu.
Pirmą kartą 100 kilometrų jis įveikė vienas. Tam ruošėsi, treniravosi ir tikrino savo galimybes. Tačiau po pirmojo žygio atsirado suvokimas, kad toks kelias gali būti daugiau nei asmeninė pergalė.
„Pirmą kartą ėjau vienas. Tada ir supratau, kad toks žygis gali turėti platesnę prasmę. Ne vien sau, ne vien dėl iššūkio, bet dėl kažko, kas svarbu kitiems“, — pasakoja organizatorius Rimgaudas Leonavičius.
Persikėlus gyventi į Alytų, pradėjo kurtis naujas pažinčių ratas. Tuomet organizatorius susipažino su Klementina — „Pokyčių ambasados“ įkūrėja ir vadove. Būtent iš šio susitikimo gimė mintis 100 kilometrų žygį susieti su socialine iniciatyva.
„Kai Klementina pasiūlė žygį padaryti su prasme, man iš karto tapo aišku, kad tai gali veikti. Aš niekada neplanavau, kad tai būtų komercinis renginys. Norėjosi, kad žmonės eitų ne tik dėl savęs, bet ir dėl tikslo“, — sako organizatorius.
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais žygio surinkta parama bus skiriama „Pokyčių ambasadai“. Organizacija telkia autistiškų vaikų šeimas, kalba apie jų kasdienybę, pagalbos poreikį, priėmimą ir visuomenės supratimą.
Tai svarbi žinia, nes autistiškų vaikų šeimos dažnai susiduria ne tik su praktiniais kasdieniais iššūkiais, bet ir su aplinkinių nežinojimu ar nesupratimu. Tokiose situacijose labai svarbios organizacijos, kurios tampa atrama, balsu ir bendruomene.
Anksčiau žygis driekėsi iš Vilniaus į Alytų. Šis maršrutas turėjo simbolinę reikšmę — organizatoriaus šeima tuo metu kraustėsi iš Vilniaus į Alytų, todėl kelias tapo tarsi asmeniniu perėjimu iš vieno gyvenimo etapo į kitą.
„Buvo mintis, kad į Alytų galima tiesiog ateiti. Tai buvo simbolinis kelias“, — prisimena organizatorius.
Tačiau tą pačią trasą įveikus kelis kartus, natūraliai atsirado noras pokyčiams. Dalis žmonių jau buvo ėję ankstesniu maršrutu, todėl norėjosi suteikti jiems naują patirtį. Taip šiemet pasirinkta kryptis iš Kauno į Alytų.
Naujasis maršrutas išlieka toks pat ambicingas — 100 kilometrų. Tačiau jis atveria naujas vietoves, naują kelionės dinamiką ir galimybę lengviau prisijungti Kauno žmonėms.
„Norėjosi atnaujinti maršrutą, kad jis būtų įdomus ir tiems, kurie jau ėjo anksčiau. Kartu tai galimybė pakviesti kauniečius — kad jiems nereikėtų vykti į Vilnių, o galėtų startuoti nuo Kauno“, — pasakoja R. Leonavičius.
Nors žygis turi gražią ir prasmingą idėją, pats 100 kilometrų atstumas išlieka rimtu išbandymu. Tai nėra lengvas pasivaikščiojimas ar savaitgalio pramoga. Tokiam keliui reikia pasiruošimo, kantrybės ir tvirto nusiteikimo.
Žygis trunka visą parą. Dalyviams tenka eiti dieną, naktį ir paryčiais — būtent tada, kai nuovargis dažnai tampa sunkiausias. Organizatorius sako, kad tokioje kelionėje žmogus susiduria ne tik su pavargusiomis kojomis, bet ir su savo mintimis.
„Kai eini visą parą, ateina momentas, kai nebeužtenka vien fizinių jėgų. Būna tamsu, kūnas pavargęs, atsisėdi pailsėti ir atrodo, kad nebeturi jėgų net atsistoti. Tada labai svarbu, kad šalia būtų žmonės“, — sako R. Leonavičius.
Būtent bendrystė tampa viena svarbiausių šio žygio dalių. Grupė padeda tiems, kurie pavargsta, padrąsina abejojančius, primena, dėl ko einama.
Į žygį kasmet jungiasi labai skirtingi žmonės. Tarp jų yra patyrusių žygeivių, kuriems ilgi atstumai jau pažįstami. Kai kurie jų per metus nueina šimtus ar net tūkstančius kilometrų, todėl šis žygis jiems tampa viena iš svarbių kelionių.
Tačiau ateina ir tokių, kurie niekada nėra bandę panašaus atstumo. Jie ateina patikrinti savęs, įrodyti, kad gali, arba tiesiog būti prasmingos iniciatyvos dalimi.
Organizatorius pabrėžia, kad nebūtina nueiti visų 100 kilometrų. Prie žygio galima prisijungti trumpesnei atkarpai — 20 kilometrų, 50 kilometrų ar tik naktinei daliai nuo Prienų iki Alytaus.
„Svarbiausia nėra tai, kad visi būtinai nueitų 100 kilometrų. Svarbiausia, kad žmogus prisijungtų tiek, kiek gali. Net trumpesnė atkarpa yra svarbi, nes ji tampa šios iniciatyvos dalimi“, — sako organizatorius.
Paklaustas apie pasiruošimą, organizatorius šypteli — yra ir tokių, kurie vadovaujasi principu „atsistoju ir einu“. Tačiau toks būdas, anot jo, gali veikti tik tada, kai žmogus turi labai stiprią motyvaciją.
Vis dėlto norint žygį įveikti lengviau, pasiruošti verta. Bent mėnesį ar du prieš žygį rekomenduojama didinti nueinamus atstumus — pradėti nuo 15 ar 20 kilometrų, vėliau išbandyti 25 kilometrus, o norint komfortiškiau jaustis ilgame kelyje, pabandyti ir ilgesnes atkarpas.
Šiemet kelias iš Kauno į Alytų taps ne tik 100 kilometrų maršrutu. Tai bus kelias apie valią, bendrystę ir pagalbą tiems, kurių kasdienybėje pokyčiai gali prasidėti nuo kitų žmonių supratimo bei palaikymo.
100 kilometrų žygis Kaunas–Alytus vyks rugpjūčio 1 dieną. Registracija į 100 kilometrų žygį Kaunas–Alytus jau vyksta. Norintys prisijungti prie viso maršruto ar pasirinktos jo atkarpos daugiau informacijos ir registracijos formą gali rasti čia: https://ialytu.lt/