Pavasaris ir vasaros pradžia Lietuvoje kasmet atneša ne tik daugiau saulės, bet ir didesnį darbų intensyvumą. Suaktyvėja statybos, žemės ūkio, miškininkystės, sandėliavimo darbai. Kartu su didėjančiu tempu neišvengiamai auga ir rizikos.
Nors gali atrodyti, kad apie darbų saugą jau kalbėta pakankamai, statistika rodo priešingai.
Skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2024 metais Lietuvoje užfiksuota 19 mirtinų ir apie 125 sunkius sužalojimus sukėlusių nelaimingų atsitikimų darbe.
2025 metais situacija iš esmės nepasikeitė – žuvo 18 darbuotojų, o daugiau nei 120 patyrė sunkius sužalojimus.
2026 metų pradžios duomenys taip pat rodo, kad problema išlieka aktuali – jau per pirmuosius mėnesius registruota dešimtys sunkių nelaimingų atsitikimų, dalis jų baigėsi mirtimi.
Tai reiškia, kad nepaisant įvairių priemonių, esminis lūžis dar nepasiektas.
Kodėl šiltasis sezonas yra rizikingesnis?
Šiltuoju metų laiku rizika didėja dėl kelių priežasčių. Intensyvėja darbai statybose, žemės ūkyje ir kituose fizinio darbo sektoriuose. Taip pat dažniau įdarbinami sezoniniai ar laikini darbuotojai, kurie ne visada turi pakankamai patirties ar tinkamą parengimą.
Be to, didesnis darbo tempas ir terminų spaudimas dažnai lemia skubėjimą, o kartu – ir saugos reikalavimų nepaisymą. Būtent šiuo laikotarpiu dažniausiai fiksuojami nelaimingi atsitikimai, susiję su darbu aukštyje, technikos naudojimu ar netinkamai įvertintomis darbo sąlygomis.
Kodėl nepakanka „paskirto atsakingo žmogaus“?
Dalis įmonių vis dar laikosi požiūrio, kad darbų sauga yra formalumas – dokumentų parengimas, instruktažai ir parašai.
Tačiau realybėje to nepakanka. Darbų sauga apima: realų rizikų vertinimą darbo vietoje, nuoseklų darbuotojų mokymą, nuolatinę kontrolę ir prevenciją, gebėjimą laiku pastebėti galimus pavojus.
Tam reikalingos ne tik bendros žinios, bet ir praktinė patirtis. Todėl vien formaliai paskirtas atsakingas asmuo dažnai negali užtikrinti reikiamo saugos lygio.
Pasitelkti specialistai
Vis daugiau įmonių renkasi profesionalių darbų saugos specialistų paslaugas. Tai lemia keli svarbūs aspektai: specialistai turi platesnę patirtį, dirbdami su įvairių sektorių įmonėmis, nuolat seka teisės aktų pokyčius ir jų taikymą praktikoje, geba objektyviai įvertinti situaciją ir pasiūlyti realius sprendimus, padeda išvengti ne tik nelaimingų atsitikimų, bet ir galimų sankcijų.
Svarbiausia – jie dirba ne tik su dokumentais, bet ir su realių rizikų valdymu.
Profesinio rengimo ir atestavimo centro Alytuje „Prizmė“ vyresnysis profesijos mokytojas Raimundas Zdanavičius pabrėžia, kad didžiausia problema Lietuvoje – ne žinių trūkumas, o jų taikymas praktikoje.
„Įmonės dažnai turi visus reikiamus dokumentus, tačiau darbuotojai nėra realiai pasirengę atpažinti pavojų darbo vietoje. Todėl mokymai turi būti ne formalūs, o orientuoti į praktines situacijas,“ – pažymi R. Zdanavičius.
Dėmesys turi būti skiriamas ne tik teorijai, bet ir konkrečioms rizikingoms sritims, rengiant darbų saugos ir sveikatos mokymus darbuotojams pagal sektorių specifiką: statybos darbų sauga, darbai aukštyje, krovinių tvarkymas, darbas su technika, elektrosaugos pagrindai, priešgaisrinė sauga. Taip pat svarbus yra ir specialistų atestavimas, kuris leidžia įmonėms turėti kvalifikuotus atsakingus asmenis.
„Šiandien darbdaviai geriau supranta, kad vienkartinis instruktažas problemos neišsprendžia – būtinas nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir praktinių įgūdžių stiprinimas,“ – akcentuoja R. Zdanavičius.
Augantis poreikis – aiškus signalas rinkai
Nors oficiali statistika apie darbų saugos specialistų trūkumą nėra plačiai skelbiama, praktika rodo aiškią tendenciją – jų poreikis didėja. Įmonės vis dažniau naudojasi išorinėmis darbų saugos paslaugomis, samdo konsultantus vietoje vidinių darbuotojų, investuoja į darbuotojų mokymą ir prevencines priemones.
Tai rodo, kad verslas geriau supranta, kad darbų sauga nėra tik teisinė prievolė, bet ir svarbi organizacijos veiklos dalis. Darbų sauga – tai ne tik taisyklės ar dokumentai. Tai žmonių sveikata ir gyvybė.
„Kiekvienas nelaimingas atsitikimas statistikoje – tai konkretus žmogus, kuris išėjo į darbą ir negrįžo arba patyrė rimtą traumą. Todėl laikotarpis, kai darbų apimtys didžiausios, turi būti ir laikotarpis, kai saugai skiriamas didžiausias dėmesys“, – sako R. Zdanavičius.