Po dvidešimties metų statybų sektoriuje alytiškis Justinas ryžosi pokyčiui. Nors regione jis jau gerai žinomas dėl savo veiklos „Justino apdailos darbai“, prieš kelerius metus vyras nusprendė sustiprinti savo kompetencijas ir įgyti oficialią kvalifikaciją. Šis žingsnis ne tik patvirtino jo profesinius įgūdžius, bet ir netikėtai atvėrė naują kryptį – arboristiką bei kraštovaizdžio kūrimą.
Justino profesinio pokyčio istorija, kuria jis pasidalijo redakcijos „Facebook“ paskyroje, neseniai buvo įvertinta simboliniu prizu. Jį, kaip paskatą skaitytojams dalytis savo patirtimis keičiant profesiją, įsteigė Profesijų meistrystės centras (PMC) kartu su partnere – įmone, teikiančia „Uniconta“ verslo valdymo sistemų diegimo ir priežiūros paslaugas.
Sprendimas mokytis – vienas teisingiausių gyvenime
Justinas pasakoja, kad mintis įgyti oficialią kvalifikaciją brendo jau kurį laiką. Pandemija tapo momentu, kai nusprendė neatidėlioti.
„Galvojau apie ateitį, norėjau turėti planą B ir jaustis tvirčiau, nes visa, ką turėjau iki tol, buvo per penkiolikos metų praktiką įgytos apdailininko žinios“, – pasakoja jis.
Šiandien jis įsitikinęs, kad sprendimas mokytis buvo vienas svarbiausių.
„Dabar suprantu, kad tai buvo lemtingai teisingas žingsnis. Jis mane atvedė ne tik ten, kur ir siekiau – būti pripažintu profesionalu, bet ir į platesnę veiklą“, – sako alytiškis.
Nuo vaikystės – tarp augalų
Besimokydamas Justinas pastebėjo ir apželdinimo programą. Susidomėjimas šia sritimi kilo natūraliai.
„Nuo vaikystės buvau arti augalų. Polinkį kurti grožį su jais, matyt, perdavė mama, floristė. Ji nuo mažų dienų mokė kurti vainikus ar nedidelius floristinius dekorus“, – prisimena jis.
Dar labiau šia sritimi jis susidomėjo, kai į apželdinimo ir želdynų priežiūros mokytis įstojo draugas.
„Pirmieji bandymai kurti aplinką prasidėjo visai šalia namų. Padedant draugui įgyvendinau daugumą pirmųjų idėjų savo kieme, o kurios jame netilpo, papuošė žolynus už tvoros“, – šypsosi Justinas.
Lūžis – arboristika
Gilindamas žinias Justinas pajuto, kad ši sritis gali tapti daugiau nei pomėgiu. Tuo metu vis daugiau klientų teiraudavosi ne tik apie apdailos darbus, bet ir apie aplinkos tvarkymą bei apželdinimą.
„Esu nagingas, žingeidus, tad radosi planas plėsti veiklą. Viena vertus, dažnėjo klientų klausimai apie tai, ar galėčiau sutvarkyti želdinius aplink namą – kažką nupjauti, kažką persodinti ar perdėlioti. Kita vertus, labai kliuvo netvarkyta aplinka ten, kur gyvenu“, – pasakoja jis.
Ieškodamas žinių Justinas įsitraukė ir į arboristiką. Šioje srityje svarbiu žmogumi tapo kaimynas.
„Likimas suvedė su kaimynu, kurio žinios šioje srityje – neįkainojamos. Jis, turėdamas inžinerinį išsilavinimą, tapo profesionaliu arboristu. Dalį savo idėjų įgyvendinome mūsų gatvėje – su savivaldybės leidimu komponuojame želdynus ir juos prižiūrime“, – pasakoja Justinas.
Mokytis – be baimės
Pasak jau du dešimtmečius apdailos darbus atliekančio Justino, mokytis jis pradėjo be didelių abejonių.
„Ėjau mokytis neturėdamas jokių baimių. Buvo tiesiog įdomu sužinoti, ko šiandien moko jaunimą, ypač dabar, kai trūksta gerų specialistų“, – sako jis.
Justinas įsitikinęs, kad oficialus kompetencijų pripažinimas yra būtinas.
„Gali turėti daug žinių ir patirties, tačiau visiems šiems dalykams reikalingas oficialus pripažinimas. Taip yra užsienyje – be pažymėjimo negali imtis tam tikro lygio darbų. Taip turi būti ir pas mus, kitaip kenčia gerų meistrų reputacija“, – teigia jis.
„Kol vieni laukia – aš darau“
Paklaustas, kas labiausiai pasikeitė gyvenime, Justinas atsako paprastai.
„Mažiau televizijos žiūrėjimo ir galvojimo, kada bus geresni laikai. Kol vieni laukia, aš imu ir darau.“
Didžiausią džiaugsmą jam teikia matomas rezultatas.
„Dabar mano užimtumas kitoks, man rodos – prasmingesnis. Smagu matyti, kaip netvarkingame ar apleistame žolyne atsiranda želdinių deriniai, kaip jie keičiasi skirtingais metų laikais, kaip žmonės grožisi kad ir nedidele kompozicija.“
Jis ragina ir kitus nebijoti pokyčių.
„Linkiu visiems mažiau sėdėti ir stebėti, o bandyti, įgyti profesiją ar persikvalifikuoti ir kurti. Tada galima pasidžiaugti ir savo, ir kitų darbais“, – sako Justinas.
Persikvalifikavimas – vis dažnesnis pasirinkimas
PMC direktorės pavaduotojos ir edukacijos vadovės Monikos Kondrotavičiūtės teigimu, Justino istorija – puikus pavyzdys, kaip profesinis mokymas gali atverti naujas galimybes.
„Vis daugiau žmonių ryžtasi keisti profesiją arba papildyti turimas kompetencijas. Darbo rinkoje labai reikalingi kvalifikuoti specialistai, todėl profesinis mokymas suteikia realią galimybę įgyti paklausią profesiją arba sustiprinti jau turimus praktinius įgūdžius“, – teigia ji.
Pasak jos, Justino istorija išsiskyrė tuo, kad mokymasis jam tapo ne tik kvalifikacijos patvirtinimu, bet ir paskata atrasti naują veiklos kryptį bei ryžtis ir vėl persikvalifikuoti.
Būtent dėl šio ryžto jo profesinio pokyčio istorija buvo išrinkta verta simbolinio prizo, kurį įsteigė PMC partnerė – įmonė „Uniconta“.
Ateities planai – Alytaus želdynuose
Paklaustas, kur save mato po penkerių metų, Justinas šypteli.
„Tikiuosi, kad būsiu pastebėtas ir galėsiu realizuoti savo meninę gyslelę kurdamas želdynų kompozicijas – tai mano mėgstamiausia veikla. Norėčiau ne tik konsultuoti želdynų formavimo ir priežiūros klausimais, bet ir dalyvauti ne viename apželdinimo projekte Alytuje“, – sako jis.
Jo istorija primena, kad profesinis kelias nebūtinai turi būti vienas visam gyvenimui. Kartais pakanka ryžto žengti vieną žingsnį – ir atsiveria visai naujos galimybės.