„Alytus, jo apylinkės mane sužavėjo ir nesiliauja žavėti nuostabia gamta – visžaliais spygliuočių miškais, Nemuno grožiu, jo prieigomis ir slėniais. Takų išraizgyti parkai, lydimi medinių drožinių, bylojančių Alytaus istoriją, teikia miestui unikalumo. Džiugina Alytaus švara, puikūs gėlynai ir želdiniai. Gali atsigauti naršydamas istorijos užkulisius Kraštotyros muziejuje ar lankydamasis organizuojamuose miesto renginiuose, teatre, girdėdamas skambesį Muzikos mokykloje. Yra daugybė nišų, kur Alytuje gali save realizuoti“, – sako iš Kėdainių krašto kilusi Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės anesteziologė-reanimatologė ir vidaus ligų gydytoja Almira Chščenavičienė.
Tėvai jai šį vardą išrinko iš to meto lietuviško kalendoriaus. Vardas jiems patiko, nes nebuvo girdėję ir pasirodęs gražus.
Almira, ar žinote, kodėl tėvai Jus pavadino būtent tokiu vardu?
Tėvai pasakojo, kad mano vardą jie išrinko iš to meto lietuviško kalendoriaus. Vardas jiems patiko, nes nebuvo girdėję ir pasirodęs gražus. Esu sutikusi tik vieną merginą tokiu pat vardu ir gimusią tais pačiais metais. Nelabai kreipiu dėmesį į savo vardo kilmę, bet žinau, kad jis sutinkamas Balkanų šalyse.
Vaikystėje savo vardo išskirtinumą jausdavau tuo, kad neretai tekdavo tikslinti dėl rašybos ar tarimo – dažnai „virsdavau“ Elvyra, Elmyra, Palmira… Bet tai nesukeldavo didesnių nepatogumų.
Beveik visuomet, ištarus vardą, sulaukdavau ir sulaukiu nuostabos ar komplimentų dėl reto vardo. Ir beveik visi kartoja minėtus giminiškus vardus.
Na, o rašant ir dabar dar turiu priminti apie trumpą balsę i.
O kokie vardai Jums gražūs?
Man asmeniškai gražūs tradiciniai, žinomi ar istoriniai vardai, pavyzdžiui, Eleonora, Matas, Emilija, Elzė, Gediminas ir kt.
Į Alytų atvykote baigusi medicinos studijas?
Į Alytų atvykau prieš 35 metus. Pati esu aukštaitė. Gimiau ir užaugau Kėdainių krašte. Baigiau Kauno medicinos akademiją. Tuomet, studijuodama vidaus ligų rezidentūroje (mūsų kursas buvo pirmasis, kuris tęsė mokslus dviejose įsteigtose rezidentūrose – vidaus ir chirurgijos), atvykau praktikai į Alytaus ligoninę. Nelikus paskyrimų, turėjome galimybę rinktis. Alytų pasirinkau, visai jo nepažinodama, neturėdama jokių pažįstamų žmonių. Iš prigimties esu savarankiška ir norėjau naujos patirties. Prisimenu praeivės moters nuostabą, kai senojoje autobusų stotyje paklausiau, koks miesto autobusas važiuoja į ligoninę, kuomet ji šalia ir tik kelios minutės pėsčiomis… Maniau, liksiu keliems mėnesiams, o likau visam gyvenimui. Tai vienintelė mano darbovietė, kurioje esu 35 metai. Esu dėkinga gydytojui Arvydui Baubliui, tuometiniam ligoninės direktoriaus pavaduotojui gydymo reikalams, kuris pakvietė ir likau dirbti S. Kudirkos ligoninėje.
Kas lėmė Jūsų pasirinkimą būti gydytoja?
Kodėl pasirinkau mediciną? Turbūt tai įgimtas polinkis. Gydytoja norėjau būti nuo ankstyvos vaikystės. Pagal to meto madą – nuo ketvirtos klasės auklėtojai rašydavome, kuo norime būti – visada rašiau tą patį… Medicina man atrodė šventa. Sprendimu niekada nesuabejojau. Specialybės pasirinkimą turbūt iš dalies generuoja ir asmenybės, kurios tave moko, bei charakterio bruožai. Esu linkusi daryti greitus sprendimus, mėgstu dinaminį darbą, gilintis į sunkias, kritines situacijas – tai lėmė pasirinkimą dirbti intensyviosios terapijos ir reanimacijos srityje, kurioje šįmet miniu trisdešimtį. Na, o vidaus ligos lieka budėjimams Vidaus ligų skyriuose.
Ką pacientai turi žinoti apie medikus, dirbančius Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje?
Mūsų pacientai būna įvairūs – kritinės būklės, kai reikia stabilizuoti gyvybines funkcijas; ar saugiai paruošti transportuoti reanimobiliu į Vilniaus ar Kauno ligonines, kas reikalauja ypatingo tikslumo, greičio, atidos.
Mūsų pacientai visada būna „sunkūs“ – Greitosios medicinos pagalbos į Skubiosios pagalbos skyrių atvežti ir perimti reanimuojami, pablogėjus jų būklei ligoninės skyriuose, perkelti iš operacinių, kai to reikia.
Mes konsultuojame pacientus skyriuose, vystantis kritinei būklei. Tuomet dirba visa komanda. Ir kiekviena jos grandis nepaprastai svarbi – slaugytojai, padėjėjai, kiti darbuotojai.
Džiaugiuosi dirbdama puikiame kolektyve, išbandytame laiko ir ilgalaikės praktikos, kuriam tenka ir didžiulis emocinis stresas, bendraujant ne tik su kritinių būklių pacientais, bet ir su jų artimaisiais, turinčiais optimalių lūkesčių, kuriems, deja, ne visada lemta išsipildyti…
Kokie atvejai ar pacientai lieka atmintyje?
Tai visi sėkmės pacientai. Pavyzdžiui, sėkmingai pasveikusi moteris, kelis mėnesius gydyta Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, ar atgaivinti miokardo infarktą patyrę pacientai, grįžę į visavertį gyvenimą. Nepaprastai daug patirties suteikė 15 metų su Santaros klinikomis vykdytas Kardiologijos klasteris miokardo infarktą patyrusiems pacientams, kai pasiekėme puikių rezultatų, pakilę iki Europos vidurkio.
Ko Jus išmokė darbas kritinėse situacijose – apie gyvenimą, mirtį, vertybes?
Dirbdamas kritinėse situacijose, supranti gyvenimo ir savo būties trapumą. Suvoki: gyveni čia, šiandien, dabar. Neeikvokime energijos praeities mintims ar pernelyg didelio nerimo ateičiai. Kiekvienas esame savitas ir kiekvieno gyvenimas ir yra jo prasmė. Nesilyginkime išvaizda, materialumu. Auginkime savąją prigimtinę savastį – tai, ką mokame geriausiai, kas džiugina, kuom galime būti naudingi…
Ar mokate „neparsinešti darbo namo“?
Deja, ne visada tai pavyksta… Mintyse vis ieškai sprendimų.
Ką veikiate laisvalaikiu?
Laisvalaikį mėgstu įvairių. Jei turiu galimybę, su šeima vykstame pasižvalgyti po kitus kraštus, pažinti kitų kultūrų, pagausinti istorijos žinių. Antra, stengiuosi išmokti naujų dalykų – kalbos, tapybos, keramikos. Būtent mokymasis suteikia jėgų.
Ko palinkėtumėte jauniesiems kolegoms?
Intensyviosios terapijos sritis – neišsemiama, nepaprastai reikalinga ir įdomi. Yra trūkumas šių specialistų. Todėl kviečiame prisijungti prie mūsų komandos!
Na, o visiems linkiu sveiko gyvenimo būdo – geros emocijos, sveikos mitybos, judėjimo ar mankštos – pagrindinių sveikatos raktažodžių. Ir, žinoma, taikos mūsų žemėje!
Kiekvienas vardas – tarsi mažas pasaulis. Publikacijų ciklas „Po vardu – alytiškis“ kviečia pažinti mūsų miesto gyventojus, kurių vardai – reti ir kupini istorijų, prasmės bei asmeniškumo.