Jei kada nors kokioje mugėje ar renginyje pamatysite, kad gyvūnų globos organizacija „Keturkojo viltis“ parduoda floristinius vainikus ar gėlių puokštes – žinokite, jog juos sukūrė alytiškė Audrutė Truncienė. Tai jos širdimi ir rankomis paremta iniciatyva, kuria moteris prisideda prie benamių kačiukų ir šuniukų gerovės.
„Ne veltui sakoma, kad kur kas geriau duoti, nei pačiam prašyti“, – sako Audrutė. Dalį savo kurtų floristikos darbų ji neatlygintinai atiduoda organizacijai, kuri vėliau juos parduoda ir taip renka lėšas globojamiems gyvūnams.
12 metų Truncų šeimos narys buvo šuo Rendis – priglaustas dar visai mažas, viena akimi nematantis. Prieš metus jo nebeliko ir šiandien Audrutės namuose gyvena anūkų šuo Bimas.
Kūryba – iš širdies ir gamtos
Floristines kompozicijas A. Truncienė kuria jau daugiau nei 20 metų. Iš Biržų krašto kilusi moteris yra baigusi dekoratyvinio apželdinimo specialybę tuometiniame Kauno miškų technikume (dabar – Miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija). Nors pagal specialybę dirbo trumpai, kūrybinė gyslelė niekur nedingo – ji kaip pomėgis persikėlė į namų aplinką.
Alytuje Audrutė apsigyveno ištekėjusi – čia dirbo įvairiausius darbus, susilaukė dukros, dabar beveik 15 metų dirba valytoja Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus ūkio skyriuje.
Kūrybos kelias prasidėjo nuo paprastų puokščių Vėlinėms. Pradžia nebuvo lengva – visko mokėsi pati, bandymų ir klaidų metodu. Dabar jos darbai ne tik puošia muges, bet ir kvepia šventėmis.
„Vakare pagalvoji, o kitą dieną jau kuri“, – sako Audrutė. Nors mintys gimsta visą dieną, kūrybai dažniausiai lieka vakarai – tuomet idėjos virsta vainikais, puokštėmis, dekoracijomis.
Šventiniai kvapai ir natūralumas
Labiausiai A. Truncienei patinka kurti kalėdines kompozicijas: nykštukai, vainikai, natūralių medžiagų papuošimai kuria šventinį jaukumą. Kūryboje ji stengiasi naudoti kuo daugiau natūralių elementų – kankorėžiai, gilės, kerpės, samanos… Moteriai ypač patinka pušų šakos – jos nebyra ir kvepia ypatingai.
Gaminiai Vėlinėms būna rimtesni, labiau susiję su prisiminimais, o kalėdinės dekoracijos – emociškai šviesesnės, kupinos laukimo ir džiaugsmo.
„Nesu iš tų, kurios perka brangiausius papuošimus – man gražiausia tai, ką galiu sukurti iš natūralių dalykų. Iš kelių šakelių, kankorėžio ir žiupsnio meilės gimsta dalykai, kurie džiugina širdį. Pasiūla dabar didžiulė, kiekvienas žmogus renkasi pagal savo skonį“, – kalba alytiškė.
Ne ką mažiau jai artimos ir verbos. „Joms reikia įvairesnių augaliukų, daugiau natūralių smulkmenų“, – pastebi moteris.
Iš šieno Audrutė daro paukščius, dekoratyvinius dubenėlius.
Kaip pati sako, namai nuolat kvepia šienu ir gėlėmis. Ypač mėgstamos – levandos. „Dievinu levandas – jų žiedus, aromatą, spalvą“, – pasakoja alytiškė. Beje, mėlyna – jos mėgstamiausia spalva.
Prieš keletą metų Audrutė yra puošusi ir vieną Vilniaus kavinę, kūrė jai vainikus ir kalėdines kompozicijas.
Patinka grybauti ir ką įdomesnio miške pastebėti
Po vyro mirties A. Truncienei tapo per sunku puoselėti jo tėviškę, kurioje moteris augino sausučių ir kitų augalų. „Visko negali turėti“, – sako ji, savaitgalius mielai leidžianti miške.
„Gamta – antri namai. Esu gamtos vaikas, labai patinka grybauti, pastebėti, kas įdomesnio, ir nufotografuoti. Pasivaikštai – pailsi, atsijungi nuo viso pasaulio“, – sako Audrutė, savo darbų ir gamtos nuotraukas skelbianti feisbuko paskyroje „Audra Audra“.
Todėl ir gamtos motyvai A. Truncienės darbuose atsiranda neatsitiktinai.
Floristikos kūriniai, gimę iš gamtos, širdies ir meilės gyvūnams – taip būtų galima apibūdinti A. Truncienės darbus. Jie ne tik puošia namus ar šventes, bet ir prisideda prie prasmingų tikslų – padėti tiems, kurie negali paprašyti pagalbos patys.
