„Visada planavau po studijų Vilniuje grįžti gyventi į Alytų, nes čia geriau jaučiuosi, galiausiai pavyko tai padaryti“, – sako Gabija Surplytė, nuo rugsėjo Šv. Benedikto gimnazijoje dėstanti ispanų kalbą. Vilniaus universitete alytiškė studijavo ispanų filologiją, vėliau baigė ir profesines mokyklos pedagogikos studijas.
G. Surplytė veda ir nuotolinius ispanų kalbos kursus „School Palmar“ akademijoje, čia suaugusius žmones supažindina tiek su kalba, tiek su ispaniškai kalbančių kraštų kultūra.
Kaip pati atradote ispanų kalbą? Kas paskatino tai paversti savo profesija?
Ispanų kalbą atradau vaikystėje žiūrėdama meksikietiškas telenoveles, vėliau septintoje klasėje su geriausia drauge Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje lankėme ispanų kalbos būrelį, kuris labai patiko. Galiausiai, jau pradėjusi mokytis universitete, atradau literatūrą ispanų kalba.
Ispanų kalbą paversti profesija paskatino noras ir toliau dirbti su šia kalba, jos nepamiršti baigus studijas. Mokytojo profesija yra puikus būdas nuolatos tobulinti jau turimas žinias, o be to, šiandieninėje mokykloje jaučiamas nemažas ispanų kalbos mokytojų poreikis.
Kiek metų jau mokote ispanų kalbos?
Su neformaliuoju ugdymu dirbu dvejus metus, šiuo metu ispanų kalbos mokau suaugusiuosius „School Palmar“ akademijoje, čia mokiniai mažose grupėse arba individualiai gali mokytis nuo A1 iki C1 lygio, priklausomai nuo turimo ispanų kalbos lygio.
Pamokos vyksta nuotoliniu būdu, dėl to mokiniai gali jungtis į pamokas būdami bet kuriame pasaulio kampelyje.
Per pamokas daugiausia dėmesio yra skiriama kalbėjimui lavinti, bet ne ką mažiau svarbi ir gramatika, kalbos taisyklingumas.
O bendrojo lavinimo mokykloje pradėjau dirbti šiais mokslo metais, be to, didžiąją praėjusių mokslo metų dalį praleidau kaip praktikantė vienoje progimnazijoje Vilniuje.
Šv. Benedikto gimnazijoje ispanų kalbos mokosi šeštų ir devintų klasių mokiniai, taip pat veikia ir ispanų kalbos būrelis mokiniams nuo penktos klasės.
Kaip gausinate savas žinias?
Ispanų kalbos žinias, ypač žodyną, smagiausia tobulinti pasitelkiant literatūrą, kiną ir muziką, bet daug padeda ir nuolatinis ruošimasis pamokoms. Žinoma, geriausias būdas mokytis bei pralaužti ledus yra buvimas tos kalbos apsuptyje, man asmeniškai labai padėjo prieš kelerius metus atlikta profesinė praktika Valensijoje.
Kas Jus pačią labiausiai žavi ispanų kalboje ir kultūroje?
Ispanų kalboje ir kultūroje mane labiausiai žavi įvairovė, nes ispanų kalba ir kultūra nėra vien tik Ispanija, toli gražu. Nors jau ir pačią Ispaniją iki galo ištyrinėti neužtektų ir viso gyvenimo, dar yra 20 kitų šalių, kuriose ispanų, arba dar kitaip vadinama kastilų, kalba yra oficiali kalba, o kur dar ispanakalbių diasporos, turinčios savitas kultūras ir patirtis, kitose valstybėse.
Žinoma, labai norėtųsi visus tuos regionus aplankyti, bet nemažai jų susiduria su įvairiais iššūkiais, ne visos vietos yra pasiekiamos ir saugios turistams.
Kas, Jūsų patirtimi, labiausiai motyvuoja mokytis ispanų kalbos?
Kadangi dirbu ir su suaugusiais, juos dažniausiai motyvuoja kelionės, darbiniai reikalai, pažintys su ispanakalbiais. Nemažai žmonių ne tik atostogauja Ispanijoje, bet ten jau gyvena arba ruošiasi išsikraustyti, todėl jie ne tik nori, bet ir privalo mokytis ispanų kalbos, kadangi nemokant kalbos Ispanijoje yra labai sunku pritapti. Be to, tiek suaugę, tiek vaikai dažniausiai mano, kad šios kalbos lengva mokytis, ji yra graži ir įdomi.
Tai „lengva ar sunki“ ta ispanų kalba?
Ispanų kalba nėra lengva, visos kalbos yra savaip sunkios. Ispanų kalboje viena iš sunkesnių sričių yra veiksmažodžiai. Yra daug netaisyklingų veiksmažodžių, kuriuos asmenuoti reikia mokytis atskirai, taip pat yra nemažai skirtingų laikų, todėl vienas paprastas veiksmažodis gali turėti daugybę formų.
Žodynas taip pat yra labai turtingas, o kadangi ispaniškai kalbantis pasaulis yra labai platus, pasitaiko atvejų, kai tas pats žodis skirtinguose regionuose turi visiškai kitokias reikšmes, kartais jos būna netgi įžeidžios arba nepadorios, dėl to keliaujant ir kalbant ispaniškai gali kilti kuriozų.
Iš kitos pusės, kai kurie ispaniški žodžiai gali priminti kitų kalbų žodžius bei sukelti įvairių asociacijų. Bet tokios asociacijos dažniausiai padeda geriau įsiminti naujus žodžius.
Turbūt pamokose integruojate ir kultūrinius elementus?
Stengiuosi pamokose supažindinti ir su ispaniška kultūra, nepamirštant ir Lotynų Amerikos. Žinoma, sunku būtų su viskuo supažindinti, bet reikia stengtis perteikti bent dalį tos pasaulio dalies dvasios. Mokinius dažniausiai domina svarbiausių švenčių, pavyzdžiui, Kalėdų ar Velykų, tradicijos, taip pat vaikai mėgsta Heloviną, o tai tampa puikia proga pristatyti Vėlinių tradicijas Meksikoje.
Kaip, jūsų manymu, ispanų kalbos mokymasis prisideda prie mokinių kultūrinės kompetencijos?
Mokiniai pamato kitokį gyvenimo būdą bei požiūrį į pasaulį, gali palyginti savo patirtis su kitų patirtimis, ugdo kritinį mąstymą ir gebėjimą suprasti bei užjausti kitus.
Kaip vertinate ispanų kalbos vietą tarp kitų užsienio kalbų, mokomų mokyklose?
Kol kas ispanų kalba yra gana nauja kalba mokyklose, nes iki pastarųjų poros mokslo metų jos pasiekiamumas mokyklose buvo ribotas, nedaug mokyklų galėjo pasiūlyti šią kalbą savo mokiniams.
Tačiau situacija keičiasi, planuojama, kad nuo 2026 metų rudens ispanų kalbą pagrindiniame ugdyme bus galima siūlyti rinktis ir kaip pirmąją, ir kaip antrąją užsienio kalbą, tokiu atveju ateityje mokiniai, pasiekę ispanų kalbos B2 lygį, baigdami mokyklą galės laikyti ir valstybinį ispanų kalbos brandos egzaminą. Tai turėtų sustiprinti jos poziciją tarp užsienio kalbų.
Norėčiau, kad kada nors mano mokiniai turėtų ne tik galimybę, bet ir noro pasirinkti valstybinį ispanų kalbos brandos egzaminą.
Kokių kompetencijų, Jūsų nuomone, reikia šiuolaikiniam kalbų mokytojui?
Šiuolaikinis kalbų mokytojas turėtų būti pasiruošęs mokytis visą gyvenimą, nes viskas greitai keičiasi, pačios kalbos nesustodamos vystosi ir kinta, dėl to šis darbas reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo.
Taip pat labai svarbu stengtis sukurti draugišką ir saugią atmosferą pamokų metu tam, kad kiekvienas mokinys galėtų atskleisti savo potencialą ir įveiktų turimas baimes, pavyzdžiui, viešojo kalbėjimo baimę arba baimę suklysti.
Kaip, jūsų manymu, kalbų mokymas(is) keisis artimiausiais metais – ar dirbtinis intelektas (DI) taps pagalbininku ar konkurentu?
Dirbtinis intelektas gali tapti svarbiu pagalbininku mokytojui, pavyzdžiui, ruošiant užduotis, ieškant įdomesnių pamokų idėjų arba tiesiog palaikant ryšį su kitais ispanų kalbos mokytojais. Taip pat mokiniai jo dėka gali lengviau pasiekti įvairias mokymosi priemones, kurios be technologijų pagalbos būtų nepasiekiamos. Kol kas visa tai praturtina mokymo(si) procesą, o kur nuves tolesnė DI plėtra, pamatysime ateityje.