Ketvirtadienį Alytuje vyko verslo forumas „Alytus 2027“. Išskirtinėje vietoje – Alytaus medvilnės kombinate buvo pristatyta Alytaus miesto plėtros vizija ir Lietuvos ekonominė situacija.
Verslo forumo dalyviai išgirdo Lietuvoje žinomų ir pripažintų pranešėjų, savivaldos atstovų ir Dzūkijos sostinėje investavusių verslininkų pranešimus ir įžvalgas, kaip jie mato Alytų, koks proveržis laukia miesto ir technologijų, bei kokia ateitis verslui numatoma šalies mastu.
„Iš didelių pasaulio kontinentų grįžkime į miestą kurio pavadinimas yra Alytus. Kuriame mes gyvename, kuriame verslus, kurį mes vystome. Mes žinome, kaip po kelerių metų atrodys Alytus, kaip bus įveiklintas, bet taip pat turime ir iššūkių su kuriais susidursime jau greitu metu. Dažnai susitikus investuotojus, jie sako nėra kam dirbti, nors bedarbių yra virš 7 tūkstančių. Ir abi pusės yra teisios, yra žmonių kurie ieško darbo ar imituoja, kad jo ieško, yra kad verslas siūlo darbą ar imituoja, kad jį siūlo. Kažkada kai žlugo medvilnė miestui buvo siūloma tapti kurortu, nors du kurortus turime šalia, bet pasirinkome išsaugoti ir atgaivinti pramonę. Pagal paskutines tendencijas į miestą sugrįžta dvigubai daugiau nei išvažiuoja, o ir miestas tampa mobiliu, nors daugelis gyvena šalia miesto, bet dažnai dirba ir naudojasi įvairiomis paslaugomis mieste. Tai pozityvi tendencija,“- savo įžvalgomis dalinosi Alytaus miesto meras N. Cesiulis.
Jis taip pat kalbėjo apie laukiančius iššūkius ir apie planus, kaip ir toliau auginti miesto ir verslo sinergiją.
Mero teigimu būsto kaina išaugo nuo 50 iki 100 procentų ir Alytaus kainos vejasi Kauno kainas. Tačiau nuomojamų ilgalaikių būstų pasiūla yra nedidelė, o trumpalaikė dar mažesnė, nors norinčių savo gyvenimą kurti jaunų šeimų yra beveik 300. Taip pat miestui vienas iš iššūkių yra universiteto nebuvimas, nes daugelis talentų išvažiuoja. Todėl kur ir kokioje aplinkoje gyvens mūsų žmonės reikia galvoti jau dabar. Tam miestas nusimatęs ambicingus tikslus – investuoti iki 80 mln. Eurų miesto aplinkos, kultūros, švietimo, infrastruktūros ir kitų sričių gerinimui.
Planuojama, pramonės parko plėtra, kuomet verslui pritaikytiems sklypams bus įrengiami nauji privažiavimai, o kur reikia ir gatvės. Bus vystomi inžineriniai tinklai, statomas gamybinis pastatas, įrengiamas HUB‘S.
Miesto infrastruktūros srityje – gatvių asfaltavimas, remontas, žiedų įrengimas, pėsčiųjų takų plėtra, el. automobilių įkrovimo vietos ir kita.
Viešose erdvėse – Rotušės aikštės ir miesto sodo sutvarkymas. Savivaldybės pastato rekonstrukcija ir teatro fasado atnaujinimas, bei Dainų slėnio ir jo prieigų sutvarkymas.
Sveikatos srityje – nauja poliklinika, ligonines paslaugų plėtra, patalpų atnaujinimas ir gydytojų pritraukimas.
Švietime – darželių ir mokyklų atnaujinimas, sporto ir laisvalaikio erdvių prie jų įkūrimas, įtraukusis ugdymas, dar daugiau būrelių ir kt.
Kultūroje, laisvalaikyje ir sporte – ASRC baseino ir miesto stadiono atnaujinimas, laisvalaikio erdvių prie daugiabučių sutvarkymas, Jaunimo parko plėtra ir kita kultūrinių paslaugų įvairovė.
Susisiekimo infrastuktūroje – Alytus-Kaunas kelias, vienas bilietas visame regione, karo kelias, Nemuno įveiklinimas, geležinkelio infrastruktūros atnaujinimas, dviračių takų sujungimas su rajonu.
Forume taip pat buvo girdimos ateities prognozės. Pranešimus skaitė:
- Ekonomistas, radijo laidų vedėjas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, kuris apžvelgė Lietuvos ekonomiką;
- Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas atsargos plk. Romualdas Petkevičius. Jis pristatė karo pramonės potencialą.
- Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas aptarė Lietuvos banko prognozes verslui.
- KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė dr. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė supažindino forumo dalyvius su dirbtinio intelekto sprendimais versle.
- Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius kalbėjo apie pramonės plėtros regionuose iššūkius.
Taip pat vyko ir diskusija apie tai kodėl verslai rinkosi investuoti Alytuje. Ją moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė. Diskusijoje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, AB „Kauno grūdai“ gen. direktorius Andrius Pranckevičius, UAB „Talga“ akcininkas Artūras Rutkauskas, UAB „ERP Mechanics Baltic“ vadovas Karolis Aleknavičius.
Diskusijos dalyviai kalbėjo, kad Alytaus pramonė keičiasi, ir jeigu prieš gerą dešimtmetį apsilankę Pramonės parke veikiančių įmonių buvo išties mažai, dabar situacija pasikeitė ir yra likę vos keletas laisvų verslui tinkamų sklypų.
Pasibaigus forumui, visi jo dalyviai turėjo išskirtinę progą išvysti parodą „Kartūno kodas“, bei apsilankyti buvusiuose Alytaus medvilnės kombinato rūsiuose, kurie šiuo metu išgyvena renesansą.
Alytaus medvilnės kombinatas reikšmingas miesto istorinės plėtros pastatas, kuris anuomet buvo vienas didžiausių pramonės centrų Lietuvoje. Šiose patalpose tuomet dirbo net 7 tūkst. darbuotojų. Tačiau jie ne tik dirbo, bet ir leisdavo laisvalaikį, nes čia veikė kultūros centras, poliklinika, baseinas, pirtis, darbuotojams skirta parduotuvė ir net buvo leidžiamas laikraštis. Visas kompleksas net buvo vadintas „miestas mieste“.
o buvo: gatvės pilnos stumdomų vėžimėlių su naujagimiais. ( dabar tuščios gatvės). į ikarą ilipti , kad durys užsidarytų… į medv. kombinatą autobusais iš priemiesčių, kur visa tai?