Veisiejų regioniniame parke, Natura 2000 buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje, Ančios ežero šiaurinėje apyežerėje, pabaigti gamtotvarkos darbai. Tvarkomoje teritorijoje, po atliktų gamtotvarkos darbų, vaizdas pasikeitė – ankščiau vyravusius aukštuosius viksvynus su negausia aukštažole drėgnų pievų mozaika sulygino šienapjūtė. Dabar pelkės kraštovaizdis labiau primena prižiūrimą žaliuojantį miesto stadioną, tačiau taip ilgai netruks, dar keletas dienų ir pelkė pasišiauš savo žaliąja maskuote.
Kuo ypatingas užpelkėjęs Ančios ežero šiaurinės apyežerės pelkių ir pievų kompleksas?
Ančios ežero šiaurinė apyežerė, pagal plotą yra viena iš dešimties didžiausių Lietuvoje ir lig šiol išlaikiusi gerą struktūrinę būklę. Ši natūrali pelkių pieva taip pat yra neatskiriama Veisiejų miesto kraštovaizdžio dalis. Gamtiniu požiūriu šiame Ančios ežero apyežerės užpelkėjusiame komplekse kiekviena buveinė – tarsi stebuklas, nes yra susiformavusi dėl tam tikrų gamtos veiksnių ar reiškinių. Kaip veiksnį prie buveinių formavimo būtinai reikia paminėti ir ilgametį veisiejiškį – žmogų, kuris prisidėjo prie šios teritorijos formavimo ganydamas gyvulius, ruošdamas pašarą. Dabar šios specifinės pelkių ir pievų ekosistemos yra labai svarbios mūsų krašto biologinei įvairovei. Čia prieglobstį randa daugelio rūšių organizmai. Pelkinio komplekso mozaiką sudaro Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje saugomos: nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, tarpinių pelkių ir liūnų, šarmingų žemapelkių buveinės, taip pat drėgnų pievų – melvenynų, šienaujamų mezofitų pievų bei eutrofinių aukštųjų žolynų buveinės. Šiose natūraliose pelkių ir pievų buveinėse sutinkamos skaitlingiausios Veisiejų regioniniame parke augančių retų bei saugomų orchidinių augalų rūšių: plačialapės, baltijinės, gelsvažiedės ir raudonosios gegūnių populiacijos. Teritorijoje veisimosi metu galima išgirsti griežiančias griežles, krūmynuose stebėti perinčias paprastąsias medšarkes. Pelkių buveinėse veisiasi retas ir saugomas drugys – pievinis satyriukas, kurio vikšrai minta čia augančiais švyliais ir viksvomis. Artimai pažinčiai su gamtos vertybėmis per pelkę nutiestas pažintinis takas, o geriausia pelkės panorama atsiveria iš apžvalgos bokšto, esančio pažintiniame take.
Kodėl iki šiol išliko gamtos vertybės šioje pelkėje?
Senieji veisiejiškiai vis dar pamena kitokį šios pelkės vaizdą, buvusį prieš beveik pusšimtį metų. Pasak jų, šioje miesto pelkėje ištįsusioje iki pat Rūdos kaimo, atvirose pievose ir dalyje pelkės buvo ganomi galvijai. Karvių nerišdavo tik klampiuose trykštančiuose šaltinynuose. Vasarop, kai balose atslūgdavo vanduo, prasidėdavo pats sunkiausias darbas šiose vietose – šienapjūtė. Nors balų žolė labai prasta ir labiau tinkama tik paklotui, tačiau tais laikais niekur nedingsi, reikėjo kaip nors gyvulius išmaitinti per žiemą. Palankus ūkininkavimas, kai šienavimas buvo kaitaliojamas su ganymu, išsaugojo ir puoselėjo gamtos vertybes. Tik šiaurinėje ir pietinėje dalyse, kur dabar sausos pievos, buvo dirbami laukai, daržai. Tačiau ilgainiui, keičiantis laikmečiams ir aplinkybėms, ši teritorija buvo palikta likimo valiai. Tada pelkės, pievos pradėjo apauginėti karklų krūmais ir beržais. Iškilo grėsmė atviroms buveinėms pasikeisti negrįžtamai – apaugti krūmynais ar juodalksnių mišku.
Pelkės priežiūros darbai – gamtos vertybių labui
Naujas pelkės gamtinių vertybių atkūrimo etapas prasideda nuo 2007 m., kai aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino Ančios ežero šiaurinės apyežerės gamtotvarkos planą. Nuo tada iki šiol įgyvendinami šios gamtiniu požiūriu vertingos teritorijos priežiūros darbai: sumedėjusios augmenijos kirtimas, pelkės ir pievų buveinių šienavimas bei biomasės šalinimas. „Kasmetinis šienavimas ir biomasės pašalinimas neleidžia pelkės pievoms apželti krūmais ir medžiais, neleidžia susikaupti pernelyg storam nuokritų kiekiui, užtikrina rūšių įvairovę ir buveinių bendrijų formavimąsi. Šiemet siekiant biologinei įvairovei sudaryti geresnes sąlygas, dalį pievų pirmą kartą šienavome po liepos 1 d., kai subręsta pievų augalų sėklos, išsirita iš lervų pievų ir pelkių vabzdžiai, jau būna išauginti daugumos pievose perinčių paukščių jaunikliai. Šio sezono gamtotvarkos darbai jau užbaigti: pakartotinis pievų atolo šienavimas, pelkės augmenijos pjovimas bei biomasės išvežimas. Ši atkurta pelkė – geras buveinių atkūrimo ir tvarkymo pavyzdys Veisiejų regioniniame parke“, – pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Žydrūnas Sinkevičius.
Ančios apylinkės traukia lankytoją visais metų laikais, tačiau didžiausią įspūdį palieka pavasario metu, kuomet pelkė pasipuošia margaspalviais žiedais ir įspūdingais paukščių balsais. Kviečiame nepraleisti galimybės apsilankyti pėsčiųjų take ir susipažinti su Jus supančia ypatinga biologine įvairove.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informacija