Kiekvienas nukentėjęs nuo nusikalstamos smurtinės veikos asmuo gali kreiptis nemokamos teisinės pagalbos ir padarytos žalos atlyginimo. Ją garantuoja ir finansuoja valstybė. Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymą Seimas priėmė 2021 metų sausį.
Valstybinė teisinė pagalba susideda iš pirminės (teisinė informacija, konsultacijos ir dokumentų rengimas) ir antrinės (dokumentų rengimas, advokato gynyba arba atstovavimas bylose, atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, mediacijos paslaugos).
Kiekvienas asmuo gali gauti nemokamą vienos valandos konsultaciją jam rūpimu teisiniu klausimu.
Dėl pirminės teisinės pagalbos asmenys turėtų kreiptis į savivaldybę pagal asmens deklaruotą arba faktinę gyvenamąją vietą. Siekiant gauti antrinę teisinę pagalbą prašymą reikėtų pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima prašymus ir dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo bei surinkus reikiamus dokumentus, persiunčia juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Pažymėtina, jog nukentėjusiesiems pageidaujantiems gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas.
Kas yra smurtiniai nusikaltimai? Tai apysunkiai, sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, kuriais buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė, sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Tai nusikaltimai žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui.
Smurtiniais nusikaltimais nelaikoma nusikalstama veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas.
Kaip kompensuojama smurtiniu nusikaltimu padaryta žala? Smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą kompensuoja valstybė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima prašymus, padeda surinkti reikiamus dokumentus ir persiunčia juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Padaryta žala kompensuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu.
Kas gali kreiptis žalos kompensavimo? Nukentėjęs asmuo arba nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai ir išlaikytiniai.
Kada yra žala kompensuojama bendra tvarka? Kai sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis
nusikaltimas; kai smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; kai žala neatlyginta; kai prašymas pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo sprendimo įsiteisėjimo; kai nėra kitų žalos nekompensavimo sąlygų.
Kada yra žala kompensuojama avansu? Kai bylos nagrinėjimo procesas vyksta daugiau kaip 3 metai, kuriame asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba byloje nebuvo išspręstas žalos atlyginimo klausimas; kai nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; kai žala neatlyginta; kai nėra kitų žalos nekompensavimo sąlygų.