Ketvirtadienį, po beveik metų pertraukos, į Birštono centrą pargabenta žinomiausia kurorto skulptūra – „Nemuno banginukas“. Praėjusių metų lapkritį ji buvo išvežta atnaujinimo darbams, po kurių banginukas sugrįžo ne tik pagražėjęs, bet ir pasipuošęs karališkojo kurorto simboliu – karūna. Beveik keturias tonas sveriantis granito kūrinys stovi naujoje vietoje, netoli „Tulpės“ sanatorijos.
2014 m. gruodį į rekonstruojamą Druskupio upelio senvagę „atplaukė“ skulptoriaus Zigmo Buterlevičiaus atkurtas „Nemuno banginukas“, kuris ne tik džiugino Birštono gyventojus ir svečius, bet ir tapo labiausiai atpažįstamu kurorto simboliu. Tačiau per ilgus metus druskingas upelio vanduo apgadino skulptūrą – ji apsitraukė apnašomis, neteko originalios spalvos ir estetinės išvaizdos.
Praėjusių metų lapkritį Birštono miesto tvarkymo tarnyba beveik penkias tonas sveriantį banginuką iškėlė ir nuvežė atnaujinimo darbams į skulptoriaus Z. Buterlevičiaus dirbtuves. Čia skulptūra buvo nuvalyta, atnaujinta jos spalva, sujungtos atskiros dalys. Į kurortą sugrįžusi skulptūra stovi naujoje vietoje – sausumoje, ant specialiai išlieto pamato, netoli „Tulpės“ sanatorijos.
„Esu labai patenkintas naująja vieta. Skulptūra dabar pritaikyta „gyventi“ ant žemės, kad kurorto lankytojai galėtų ją geriau matyti, fotografuoti, paliesti. Banginukas tapo grakštesnis, linksmesnis ir pasipuošė nauja karūna, simbolizuojančia mūsų karališkojo kurorto tradicijas. Linkiu, kad prisilietus prie karūnos ir sugalvojus karališką norą, jis Birštono svečiams būtinai išsipildytų”, – apie kūrinį pasakoja skulptorius Z. Buterlevičius.
Pirmoji betoninė banginuko skulptūra, iš kurios burnos tekėjo mineralinis vanduo, iki Kauno hidroelektrinės pastatymo 1959 m. žymėjo šaltinio „Vytautas“ versmę. Tačiau, pakilus Nemuno vandens lygiui, skulptūra atsidūrė po vandeniu. Iki 1959 m. tai buvo labiausiai fotografuojama skulptūra kurorte, o legendinė žuvis atgimė 1995 m. sukurtame ir patvirtintame Birštono herbe.
Viktorija Bučienė