Alytaus pensininkų draugija „Bočiai“ rugpjūčio 13–15 dienomis organizuoja įdomią istorinę 3-jų dienų išvyką Nacionalinės ekspedicijos Vysla maršrutu autobusu – vykstant Pavysliu ir aplankant Mozovijos kunigaikščių bei Teutonų ordino pilis, kitus istorinius objektus.
Ta sritis, kurioje lankysimės, tai Rytų Prūsijos istorinis perlas. 1226 m. Mazovijos ir Kujavijos kunigaikštis Konradas I Mazovietis pakvietė kryžiuočius ir perleido jiems Kulmo žemę, iš kur kryžiuočiai turėjo kovoti su prūsais, neva grasinusiais šiaurinėms Mozūrijos žemėms. Mozovijos kunigaikščiai tikėjosi kryžiuočių pagalba užimti prūsų žemes. Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas II ir popiežius Grigalius IX Didžiajam ordino magistrui vadinamąja „Aukso bule“ perleido visas Prūsijos žemes, kurias Ordinui pavyks užkariauti. Vėliau ordinas plėtėsi ir tapo nepavaldus.
Prasidėjo jo plėtra, įkurta Torūnės pilis ant Vyslos kranto, tapo vienu svarbiausių atramos postų. Kvidzine įsikūrė pirmieji vienuoliai, pretekstu apkrikštyti Pagonis prūsus
1230–1249 m. Ordinas užkariavo beveik visus prūsus ir ėmė kelti grėsmę kuršiams, žemaičiams, taip pat ir lietuviams. 1202 m. dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje susikūrė Livonijos ordinas. Abu ordinai visomis išgalėmis stengėsi susijungti, pavergdami kuršius ir žemaičius, tačiau po 1236 m. pralaimėto Saulės mūšio. planus teko atidėti. 1260 m. kilo Didysis prūsų sukilimas, kurio vienas iš vadų buvo Herkus Mantas ir kuris tęsėsi iki 1274 m., buvo galutinai numalšintas. 1283 m. teutonai pirmą kartą atakavo Lietuvos žemes. Galutinai prūsai buvo užkariauti 1285 m.
1308 m. Ordinas užėmė Lenkijos Pamarį, sukeldamas Lenkijos karaliaus Lokietkos protestus. Ordinas sudarė sąjungą su Meklenburgo valdovu Jonu Liuksemburgiečiu ir užpuolė Kujavijos žemę bei Didžiąją Lenkiją, tačiau nors mūšį pralaimėjo, neprivertė Ordino grąžinti Pamarį, o lenkams neužteko pajėgų dideliam puolimui prieš Ordiną.
Taigi, atvykstame į Mozovijos buvusią sostinę Plocką.
Mozovijos kunigaikščiai buvo gana galingi ir įtakingi, todėl LDK bei Lenkijos karaliai stengėsi sudaryti sąjungas, išleisdami savo dukras už Mozovijos kunigaikščių atžalų, todėl Plocke daug lietuviškų akcentų. Čia už Morovijos kunigaikščio Boleslovo II nutekėjo Gaudemunda – Traidenio dukra, vėliau už Mozovijos kunigaikščių – Gedimino dukra Elžbieta, Algirdo dukra, Jogailos sesuo Aleksandra, Kęstučio dukra Rimgailė. Aleksandros dukra Cymbarka ištekėjo už Habsburgo ir davė pradžia jų dinastijai, jiems gimė net 13 vaikų. Romos popiežius Maksimilianas II – Cymbarkos anūkas. Plockas – garsus savo katedra ir jos durimis, kurių originalas gal būt atsidūrė Navgorode.
Kelionę tęsiame Pavysliu iki Torūnės.
Torūnė – ne tik vienas seniausių, tačiau, architektūriniu požiūriu, vienas įdomiausių Lenkijos miestų.
Torūnės senamiestis savo architektūros įvairove nusileidžia tik Krokuvai. Senamiestis įtrauktas į UNESCO sąrašą, kaip ir kiti Vyslos žemupio miestai ir miesteliai turi išskirtinį bruožą – kryžiuočių hegemonijos pėdsakų, palikusių architektūros bei istorijos bruožų, būdingų tik Rytų Prūsijos regionui. Tai traukia lankytojus savo išskirtinumu bei grožiu. Nepaprastai spalvingas šio miesto senamiestis, buvusi kryžiuočių pilis, katedra, prekybos birža ir kiti objektai.
Kelionę tęsiame Pavysliu iki Kulmo, taip pat žinomo savo istorija.
Tai pirmasis miestas Prūsijoje, kuriame įsitvirtino Kryžiuočių ordinas, pasistatęs čia savo pilį. Mozovijos kunigaikštis Konradas Mozovietis 1207 m. atkovojo Kulmą iš kryžiuočių ir padarė jį Mozovijos sostine. Tačiau neįstengus išlaikyti, 1228 m. atidavė kryžiuočiams, o Romos popiežius Grigalijus patvirtino kryžiuočių ordinui. 1251 m. popiežius Inocentas IV Lietuvą paskelbė Šv. Petro sosto nuosavybe ir pavedė Kulmo vyskupui Mindaugą karūnuoti Lietuvos karaliumi. Kulmas vienas reikšmingiausių šalies turizmo-piligrimystės miestų.
Atvykstame į Kvidziną, kurį iš prūsų atėmė kryžiuočiai ir jame pasistatė galingą pilį.
Joje 1285-1587 m. buvo Pamario (Pomezanijos) vyskupų rezidencija. Nuo 1336 m. miestas oficialiai vadintas Marienverderiu. 1330 m. pilyje užmuštas Vokiečių ordino magistras Verneris fon Orselnas, kuris ir buvo palaidotas pilies Jono Evangelisto katedros kriptoje. Vėliau joje buvo palaidota ir kiti kai kurie to meto ordino magistrai.
Gnievas – miestas ant Vyslos, kryžiuočių pilis. Ilgą laiką buvo vienas atraminių kryžiuočių postų kairiajame Vyslos krante (visi kiti dešiniajame). Buvusi pilies didybė vilioja turistus.
Paskutinis ir pats įdomiausias mūsų miestas – Malborkas (buv. Marienburgas).
Nuo 1309 m. Marienburge buvo Teutonų ordino Didžiojo magistro rezidencija ir ordino valstybės sostinė. Iš čia kryžiuočiai daugiau 200 metų teriojo lietuvių, slavų žemes, plėšė lietuvių pilis, grobė jų turtą bei žmones. Tai didžiausia plytų gynybinė pilis pasaulyje. Po pilį bus išsami ekskursija su vietos gidu.
Norintys keliauti šiuo maršrutu, susisiekti tel. 8-618 39098 arba 8-613 38845, rašyti el. adresu: romasdainava14@gmail.com
Alytaus pensininkų draugijos „Bočiai“ informacija