Česlovas Daugėla: „Stalčiuje dūlantys projektai – Alytaus šansas įveikti apokalipsę“

Iš Česlovo Daugėlos nuopelnų Alytaus miestui sąrašo niekada niekas neišbrauks jau įgyvendintų jo meravimo metu gimusių projektų – pastatytų Tūkstantmečio ir Baltosios rožės tiltų, Alytaus miesto stadiono, Alytaus sporto arenos, įrengto Pramonės parko ir daugybės kitų. Šiandien jis tvirtai žino, kad vėl stojęs už Alytaus miesto vairo, pirmiausia iš stalčių trauktų juose dūlančius ir jo meravimo metu parengtus projektus, galinčius krizę po krizės patiriančiam Alytui suteikti šansą įveikti tebesitęsiančią apokalipsę.

„Daugybė jų numesti į stalčių. Per dvylika metų po manęs buvo galima nors dalį jų išsitraukti ir įgyvendinti, nes jie ir buvo kuriami tam, kad Alytus plėstųsi, augtų, kad jis būtų patrauklus investuotojams, kurtų pridėtinę vertę.

Liūdna žiūrėti į Alytaus miesto širdį – Rotušės aikštę, pilkus, sovietinius savivaldybės ir Alytaus miesto teatro pastatus, senosios Alytaus miesto autobusų stoties teritoriją. Į ją turėjo sugrįžti autobusų stotis, tik moderni, šiuolaikiška, reprezentatyvi. Šiandien ši vieta priklauso privačiam verslui, su kuriuo įmanoma derybų būdu susitarti, kad vaizdas akivaizdžiai pasikeistų. Tai elementarus nesusikalbėjimas, kontakto nebuvimas.

Prie manęs buvo pradėtas projektuoti Likiškių parkas. Šiandien apie 180 ha teritorijoje kaip augo miškas, kemsynai, taip ir auga iki šiol. Čia nearti dirvonai. Jeigu miestas pradės investuoti į Likiškių parką, pamatysite, kaip atsiras norinčių investuoti. Tai labai geroje vietoje esantis objektas, kurį supa Punsko gatvės aplinkkelis.

Mano meravimo metu buvo numatyta Kraštotyros muziejaus plėtra, prijungiant prie jo senąją sporto mokyklą su požeminiais parkingais miesto centre. Taip pat buvo planas plėsti sporto bazės kompleksą Putinuose. Čia būtų perkeltos visos jėgos sporto šakos.

Sunku net kvėpuoti, kai matau, kas buvo padaryta su Santaikos-Ulonų gatve, kuri turėjo būti keturių eismo juostų ir be jokių žiedinių sankryžų, kurios dabar mažina transporto srauto pralaidumą. Juk tai tranzitinė gatvė ir transporto srautai didėja, o sunkiajam transportui važiuoti žiedu – tas pats, kas pjūklu pjauti ratus.

Aerodromas negali būti sunaikintas, o jo vietoje negali būti pramonės. Tai būtų nusikaltimas miestui. Esu miestų statybos inžinierius, todėl gerai žinau, kad pramonė negali būti statoma žemiausioje miesto vietoje ir dar aplink esant gyvenamiesiems rajonams. Įsivaizduokit, jeigu toks gaisras, kokį turėjome prieš ketverius metus, būtų kilęs būtent čia, tai būtų reikėję evakuoti visą miestą.

Aerodromą privaloma vystyti, nes visas pasaulis eina į aviaciją, skraidantį policijos, medicinos transportą. Jeigu turėsime išvystytą aerodromą, Alytaus kolegijoje atsiras mechanikus, stiuardus ruošiančios specialybės. Sugriaudami aerodromą, atimtume galimybę miestui augti, vystytis, nes mes neturime nei automagistralių, nei geležinkelio, nei laivybos.

Taip pat buvo parengtas ir laivybai skirtas projektas, apjungęs šešias savivaldybes. Ir jau seniai galėjome turėti išgilintą Nemuno farvaterį, prieplaukas ir vykdyti aktyvią laivybą. Tai turėjo kainuoti iki pusės milijono litų ir pinigus jau turėjome, tačiau jie kažkur išgaravo.

Visai kaip su sinagoga, kuriai buvo palikti keli milijonai litų ir jie taip pat dingo, o vėliau teko jų prašyti iš Lietuvos kultūros paveldo departamento.

Alytaus kino teatrui irgi buvo numatytas planas – pritraukti didelį investuotoją, kuris būtų vykdęs ir pramogų verslą. Jau buvo sukirsta rankomis su prancūzais „Iki“ savininkais, kurie davė mums du milijonus litų Žuvinto, Raudonkalnio gatvėms sutvarkyti, kad jie galėtų 6,5 ha sklype per du metus pastatyti tokį modernų centrą. Tik reikėjo dirbti.

Pramoninės zonos plėtrai buvo numatyta teritorija Alytaus rajono savivaldybėje, už buvusio mėsos kombinato ir dėl to buvo susitarta su rajono valdžia.

Geležinkelį taip pat reikia atgaivinti.  Apie kelio Alytus-Kaunas  rekonstrukciją buvo kalbėta dar mano meravimo laikais. Praėjo 15 metų ir iki šiol niekas nepasikeitė. Meras turi dėl to minti takus Vyriausybėje, turėti Seimo narių palaikymą, kalbėtis su ministrais, Kelių direkcija, derinti projektus. Būtent taip Alytuje iškovojau sporto rūmų atsiradimą.

Jeigu niekas būtų netrukdę, Alytuje, prie sporto rūmų jau seniai būtų stovėjęs ekonominės klasės viešbutis. Viskas taip pat buvo suderinta.

Tapęs meru, būtinai vėl imčiausi tų projektų, kurie vis dar aktualūs.

Esu įsitikinęs, Alytus dar turi šansą tapti klestinčiu miestu, kuris būtų patrauklus aukštą pridėtinę vertę miestui ir gerai apmokamas darbo vietas kuriantiems investuotojams, tačiau reikia, kad už jo vairo stotų miestų statybą išmanantis, vadovavimo gebėjimų turintis ir aiškią viziją matantis žmogus su patirtimi. Alytiškiai, kviečiu atsitokėti ir pradėti matyti plačiau!“.

Politinė reklama bus apmokėta iš politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ rinkiminės sąskaitos. Užs. Nr. 2023-03-03/01.

7 komentarai apie “Česlovas Daugėla: „Stalčiuje dūlantys projektai – Alytaus šansas įveikti apokalipsę“

  1. Tai kur tie pinigai Česiau,kad mes po šiai dienai mieste arimais važinėjam,sakai,kad jie buvo?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *