Šios Alytaus miesto tarybos kadencijos darbas jau netrukus baigsis. Bene pusė jos tarybos nariai Česlovas Daugėla ir Gintautas Andriuškevičius dirbo nepriklausydami nei koalicijai, nei opozicijai, mat tikėjosi, kad valdančiųjų požiūryje, priiminėjant įvairius miestui svarbius sprendimus, vis dėlto kažkas keisis. Deja, taip neįvyko, todėl sąjunga su kitais tarybos nariais ir perėjimas į opozicijos gretas tapo vieninteliu būdu pasipriešinti neapgalvotiems sprendimams. Tarybos nariai tikina nusivylę kadencija, o labiausiai apgailestauja, kad taip ir nepavyko į Alytų pritraukti didelių ir strategiškai svarbių investuotojų, šimtais kuriančių gerai apmokamų darbo darbo vietų. Taip pat politikus glumina ir susiklosčiusi finansinė miesto situacija, kai istoriškai didžiausio biudžeto nepavyko sudėlioti taip, kad jis nebūtų deficitinis.
Baigiasi šios tarybos kadencija. Kaip įvertintumėte šiuos ketverius Alytaus miesto gyvenimo metus? Kokie didžiausi pasiekimai, nusivylimai?
Česlovas Daugėla: Kadencija buvo nuvilianti. Per ketverius metus praktiškai nebuvo rimtesnių strateginių investicinių projektų. Pinigai buvo švaistomi ten, kur nereikia. Kaip pavyzdys galėtų būti vienos dienos maratonas, kuriam buvo skirta 80 tūkst. eurų, kai moterų krepšiniui metams skiriama vos 10 tūkst. eurų. Tą, ką mes su Gintautu siūlydavome, viskas buvo daroma atvirkščiai – tai, kas ekonomiškai miestui nenaudinga. Taip nutiko su aerodromu, saulės elektrinių parku.
Pažiūrėkite, kuo virto aerodromas, jame buvę pastatai, kuriuose buvo apgyvendinti nelegalai – viskas sugriauta, išlaužyta. Dabar situacija yra tokia, kad nei savivaldybė pati valgo, nei kitam duoda.
Medelyno teritorija dabar irgi merdi, jai vizijos nėra jokios. Kai ji bus galutinai perimta, juk ją irgi reikės prižiūrėti.
Man labai norisi ir operatyvesnio administracijos darbo, kad nenutiktų taip, kaip nutiko su Alytaus ligoninės Chirurgijos skyriaus remontu, kai Alytus per aplaidumą prarado tam skirtų pusę milijono eurų Vyriausybės dotacijų. Labai gaila.
Gintautas Andriuškevičius: Pasigirti kadencijos sėkme tikrai negalime. Mane labiausiai neramina, kad Alytuje kasmet mažėja gyventojų. Per praėjusius metus jų sumažėjo maždaug 800, o mūsų visuomenė sensta kur kas greičiau. Tai reiškia, kad mūsų miestas sparčiai traukiasi, o tam reikšmės turi, kad nesugebame sukurti nė vieno gero strateginio projekto. Priešingai, buvo priimta naujų mokesčių, tokių kaip infrastruktūros, kuris gerokai stabdys miesto augimą, nes pasistatyti namą mūsų mieste tiesiog tampa per brangu. Dar ruošiamasi priimti naują Statybos atliekų utilizavimo įstatymą, kuris pareikalaus susimokėti dar vieną didelį mokestį. Sudėjus visus mokesčius į vieną vietą, gaunasi ženkli pinigų suma, kuri dar labiau išaugina namo statybų kaštus.
Lieka neišspręsta eilių pas gydytojus problema. Laukti keletą mėnesių eilėje pas gydytoją nėra normalu, nes tada auga uždelstų ligų atvejų skaičius, kurių gydymas valstybei atsieina kur kas brangiau. Būtina šią problemą kuo skubiau spręsti, bet lėšos nukreipiamos į remontus, įrengimus, o ne į žmogų ir jo sveikatą.
Nepritariau ir senas tradicijas turinčio aerodromo sunaikinimui. Čia išaugo daug profesionalių aviatorių, pilotų, sportininkų. Nesuprantu, kodėl visa tai reikėjo naikinti?
Buvo labai didelis noras parduoti ir Sporto mokyklos pastatą. Laimei, sporto bendruomenė tam pasipriešino, o meras ir toliau rezgė slaptus planus savo užmojams įgyvendinti – buvo išplėstas sklypas, menkai įkainotas mokyklos pastatas. Juk tai istorinė mokykla, nuo kurios prasidėjo visas miesto sporto vystymasis, augimas. Dabar ten aktyviai sportuoja imtynininkai, yra įrengta specializuota, viena geriausių Lietuvoje sporto salė.
O jeigu paskutiniuosius kadencijos metus lyginsime su visos kadencijos metais, tai kokie buvo 2022-ieji Jūsų vertinimu?
Česlovas Daugėla: Mane nuvylė ir praėję kadencijos metai. Nėra kuo džiaugtis, gerų projektų nebuvo ir praėjusiais metais. Garsiai nuskambėjo elektromobilių įkrovimo stotelių istorija, kai buvo investuoti pinigai, o dabar sako, kad reikia nutraukti nemokamą įkrovimą, pinigus grąžinti struktūriniams fondams, o stoteles perduoti privačiam verslui. Duoto žodžio žmonėms reikia laikytis ir nemanau, kad tai yra per didelė našta miestui.
Neprotingai dabar dėliojamas pėsčiųjų takų plėtros planas. Pasirodo, norima jį tiesti per beveik aerodromo teritoriją. Koks tikslas ten važiuoti? Mes visi norime važinėti panemune, o aerodrome tegul skraido lėktuvai. Deja, supratimo, miesto vizijos nebėra.
Gintautas Andriuškevičius: Aš taip pat praėjusių metų niekuo neišskirčiau kaip geresnių.
Kokių Jūsų siūlytų idėjų valdančioji dauguma taip ir neišgirdo?
Česlovas Daugėla: Du kartus tvirtinant biudžetą, siūliau Alytuje steigti saulės elektrinių parką. Tai būtų atsiperkantis projektas. Bet manęs neišgirdo.
Siūliau ties Baltosios rožės tiltu įrengti funikulierių, bet ir čia lyg žirniais į sieną.
Niekaip nesuprantu, kodėl meras priešinasi investuotojo atėjimui Statybininkų gatvėje, kur jis įsigijo žemės. Mieste būtų dar viena sutvarkyta teritorija.
Neišgirsti liko siūlymai ir dėl mokytojų padėjėjų. Jų darbo sutartys terminuotos, tik iki vasaros, mokslo metų pabaigos. Kas gi norės darbintis, kai sausio mėnesį patvirtina etatus, o darbas tik iki vasaros?
Česlovai, esate Aplinkos ir plėtros komiteto narys. Ko, Jūsų manymu, pritrūko, kad Alytus, pasak Jūsų, plėtėsi per mažai?
Nėra miesto vizijos, blogai organizuojamas administracijos darbas, jos struktūra nėra tokia, kokia turėtų būti.
Investicijos, Pramonės parko pildymas ir neįgyvendinta likusi Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) idėja. Kokiais rezultatais galima pasidžiaugti, o kas liūdina?
Beveik 20 proc. Pramonės parkas stovi neužpildytas ir to per 13 metų nesugeba padaryti. Pramoninę teritoriją reikia plėtoti ir vystyti, bet pirmiausia turime išnaudoti turimus laisvus plotus. Tam, kad pritrauktume didelių, reikšmingų investuotojų, pirmiausia reikia aktyviai pristatinėti mūsų miestą tarptautinėje arenoje.
Aerodromo liesti nereikia, nes jis yra žemiausioje miesto vietoje, todėl pramonė pagal miestų statybos taisykles ten kurtis negali jokiu būdu.
Kritikos negailite Alytaus miesto kelių infrastruktūrai. Kas, Jūsų manymu, turėjo būti padaryta kitaip?
Gintautas Andriuškevičius: Alytuje šiuo metu yra daugiau kaip 40 kilometrų žvyruotų gatvių, kai kurios asfaltavimo eilės laukia jau dešimtis metų. Mes per šią kadenciją išasfaltavome viso labo 7 kilometrus. Kiekvienais metais tokių gatvių sąrašas plečiasi, nes statomi namai, plečiami kvartalai, atsiranda naujos gatvės, įrenginėjami privažiavimai. Tai kiek dešimtmečių mes dar taip gyvensime? Juk mes kalbame ir apie miesto patrauklumą. Miesto vadovai turėtų sau išsikelti ambicingesnį tikslą, daugiau investuoti į gatvių asfaltavimą, mindyti ministerijos slenksčius.
Česlovas Daugėla: Ulonų-Santaikos gatvė neatlaiko kritikos. Ji buvo suprojektuota keturių eismo juostų ir be žiedinių sankryžų. Dabar tam, kad būtų įrengtas žiedas, gatvė buvo susiaurinta, jos pralaidumas nebuvo pagerintas. Mes turime gatves statyti ne tokias, kokios buvo prieš šešis dešimtmečius, bet žiūrėti šešis dešimtmečius į priekį.
Čia vėl pritrūko supratimo.
Gintautai, Jūs esate Investicijų, ekonomikos ir biudžeto komiteto narys. Alytaus miesto biudžetą galima laikyti istoriniu tiek jo dydžiu, tiek deficito prasme. Kas, Jūsų nuomone, buvo padaryta ne taip, kad biudžetas nors ir istoriškai didžiausias, bet deficitinis?
Gintautas Andriuškevičius: Kilo darbo užmokestis, mokesčiai, atsirado daug papildomų išlaidų. Tai, kad biudžetas didžiausias per visą istoriją, nereiškia, kad buvo daug surinkta iš miesto. Ženklios buvo valstybės dotacijos. Kai buvo sudėliotas pirminis biudžeto projektas, lėšų pritrūko dviejų mėnesių atlyginimams ir komunalinėms išlaidoms. Tada buvo priimtas sprendimas savivaldybės skolos grąžinimą – 3,7 milijonus eurų – perkelti į kitus metus.
Tačiau lėšų tebetrūksta pusei mėnesio – 1,2 milijono eurų darbo užmokesčiui ir dar 350 tūkst. eurų komunalinėms išlaidoms. Belieka tikėtis, kad bus surinkti didesni mokesčiai.
Kitokių išeičių visuomet galima surasti. Reikia mažinti lėšas kitoms išlaidoms.
Dar į šiuos metus buvo perkelta 11 milijonų eurų, už kuriuos nesuspėta įgyvendinti kai kurių projektų.
Česlovas Daugėla: Surinkti trūkstamų 1,5 milijonus eurų buvo įmanoma. Tik reikėjo padirbėti prie biudžeto ir nereikėjo iššvaistyti pinigų krepšinio klubui, kuris greitai jau nebepriklausys Alytaus miestui. Dar galima buvo mažinti viešinimui skirtas lėšas.
Kalbant apie neįgyvendintus projektus, tai yra rodiklis, kad savivaldybė dirba blogai. Tie į šiuos metus perkelti 11 milijonų eurų sudaro 13,5 procentų biudžeto. Pagal įvairius rodiklius mūsų miestas reitingų lentelėse užima paskutiniąsias vietas. Tai dar vienas blogas rodiklis. Prasčiau už Alytų dirba tik Panevėžio savivaldybė.
Gintautai, dirbate ir Antikorupcijos komisijoje. Ar daug korupcinių apraiškų teko nagrinėti? Ar korupcijai vis dar yra erdvės?
Visą laiką priklausiau Kontrolės komitetui, kurį laiką buvau jo ir pirmininku. Ten darbas virė. Man perėjus dirbti į Antikorupcijos komisiją, per tą laiką nebuvo suorganizuotas nė vienas posėdis. Vadinasi, korupcijos mūsų savivaldybėje nėra arba nėra įrodymų.
Išgirdome labai daug kritikos. Tad kodėl į opozicijos gretas stojote tik kadencijai perkopus į antrąją pusę?
Česlovas Daugėla: Per visą kadenciją savo paties iniciatyva pas merą buvau nuėjęs tris kartus ir bandžiau kalbėtis įvairiais miesto klausimais. Tada sakiau jam, kad padėsiu, palaikysiu, tik tegul išdėsto aiškią miesto viziją. Deja, to nesulaukiau. Bet kai situacija pradėjo krypti bloga linkme, tapo aiški ir mūsų pozicija.
Ši besibaigianti kadencija buvo labai įvairialypė – daug politinių jėgų, pokyčių koalicijoje, frakcijose. Kaip manote, ar įmanoma buvo dirbti efektyviau ir išvengti tiek daug kritikos, iečių laužymų ir nuolatinių pokyčių?
Gintautas Andriuškevičius: Visada įmanoma. Tos problemos iškilo, nes nebuvo ieškoma bendro sutarimo. Iš esmės sprendimus priiminėja dvi frakcijos – socialdemokratai ir konservatoriai, o kitų nenori girdėti. Tada natūralu, kad ir ietys pradeda lūžinėti, ir įžeidinėjimų atsiranda.
Negalima priiminėti sprendimų nurodinėjant, peršant tik savo nuomonę, o kitų negirdint. Jeigu galvojama, kad „esu pats gudriausias“, tada gerai niekada nebus, nes visada atsiras gudresnių.
Apie šią kadenciją viską pasako įvykiai taryboje. Nei vienoje savivaldybėje, nei per visą miesto istoriją nesu girdėjęs, kad merą tarybos nariai išvadintų melagiu. Atmosfera nėra gera. Nenorėčiau būti tokiu meru.
Ačiū už pokalbį!
Spausdinama vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu
Ar šitą rašliavą galima pavadinti tarybos narių ataskaita ? :)))
Palaukit, vyrai, paraudojot, paverkėt kaip viskas negerai – ajajai kokie visi blogi. O patys ką paderėt, kad būtų gerai? Kur jūsų nuveikti darbai? Kokie jūsų siūlymai buvo įgyvendinti? Ko tada jūs ten sėdit – kad raudas raudotumėt ir š… maltumėte per posėdžius?