Druskininkų Užgavėnių dūzgėse – didžiausių priešų kompromisas: laikas taikai, šviesai, gėriui ir žydinčiam pavasariui!

Nors ką tik atrodė, kad paliegusi žiema pati sudės ginklus, susikraus kailinius į lagaminus ir garbingai atsitrauks, pasaulio klimato ekspertai pranešė gero nežadančias prognozes: artėjant lemtingai piktųjų žiemos demonų ir taikių pavasario pranašų kovai žiema meta galingas pajėgas ir siunčia stipriausią cikloną. Tad savaitgalį druskininkiečiai ir kurorto svečiai draugiškai vienijosi, telkė taikias pajėgas ir kėlė smagų triukšmą spalvingose ir siautulingose Užgavėnių dūzgėse – laikas blogiui padaryti galą!

Gyvenimo aktualijos ir istorinio amžinų priešų kompromiso lūkestis

„Druskininkuose jau gerą dešimtmetį Užgavėnės išsiskiria neįprastais, netradiciniais sprendimais, patrauklesnėmis formomis, – sako Druskininkų kultūros centro renginių režisierė Asta Žiurinskienė. –  Ieškome metų aktualijų, jas hiperbolizuojame, pašiepiame, todėl šių metų Užgavėnių tema užgimė labai organiškai – dabartinių pasaulio įvykių kontekste, šiomis dienomis vykstant vienai svarbiausių saugumo konferencijų, aktualizavome skaudžius įvykius, varėme žiemą su šūkiu „Mes už šviesą ir už taiką, mes už gėrį visą laiką!“ ir laukėme Didžiojo istorinio įvykio – Pono Lašiniausko ir Pono Kanapinskio kompromiso. Juk žiema – pati mažiausia blogybė ant svieto.“

Pasak A. Žiurinskienės, kadangi renginių žiūrovams norisi pramogauti, linksmintis, pasikrauti pozityvu, po žiemos sąstingio aktyviau pajudėti, šių veiklų tikrai netrūko: šventės dalyviai aktyviai ir gausiai dalyvavo užgavėniškose kovos su blogiu rungtyse – jėgos ir ištvermės maratone „Persirengėlių žygis su kliūtimis“ ir Moremonų gaudytojų orientacinėse, kur turėjo užduotį sugaudyti ir sunaikinti visus Morės monus.

Modifikuotos tradicijos gerokai patrauklesnės žiūrovams

Nors dabartinės Druskininkų Užgavėnių dūzgės toli gražu neprimena tradicinių, nes čia nebūna žydų, daktarų, velnių, raganų, arklių su rogėmis, bet kai kurios tradicijos, tiesa, modifikuotos šiuolaikškai, išliko: vyko Užgavėnių kermošius, o į šventę garsiai ir triukšmingai kvietė žiemos išvarymo šaukliai.

„Nieko nuostabaus, kad Druskininkuose kalendorinė šventė, tradiciškai turinti kaimiškąjį arba agrarinį prieskonį, yra kitokia, skiriasi tiek savo forma, tiek turiniu, – šypsosi Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė. – Pirmiausia reikia įvertinti tai, kad kurorto žmonėms niekada nebuvo svarbūs papročiai ir ritualai, turėję užtikrinti žemės derlingumą ir gausų derlių, o kai kurios apeigos, pavyzdžiui, rogėmis su arkliais apvažiuoti laukus, kad linai geriau augtų, arba gausiai laistytis vandeniu, kad oras greičiau atšiltų, tiesiog negalėjo būti įgyvendinamos miesto sąlygoms.“

Bet, anot etnografės, šiandien į miestą moderniu elektromobiliu išvykę žiemos išvarymo šaukliai yra simbolinė aliuzija į senąsias tradicijas, tik mums turinti kitą reikšmę – jei linų neauginam, tai tegul plūsta į kurortą turistai iš visos Lietuvos, svečių šalių, nes kuo jų daugiau, tuo gausesnis pinigų „derlius“, vadinasi, tuo sotesnė ir turtingesnė būtis.

Pasak etnografės, bet kokiu atveju išliko kertiniai šventės konceptai – linksmybės, juokas, ir, žinoma, gausybė maisto – juk reikia devyniskart per dieną prisikimšti pilvą artėjančiam gavėnios laikotarpiui ir geresnio  gyvenimo garantui. Tad šventėje norinčius sočiai užsigavėti kvietė aikštės restoranas „Ant ratų“, kur garsūs virtuvės šefai siūlė gardžius Užgavėnių valgius – blynus, šiupinį ir kitus riebius patiekalus. Nusipirkti skanėstų ir įvairių gardumynų kvietė ir tradicinis Užgavėnių kermošius: kaimiški lašinukai, skilandukai, šviežiai rūkyti ešeriai, stirtos šviežutėlių pyragų, šimtalapių dirgino uoslę ir varvino seiles…

Pagal tradiciją, nugalėti blogį ir mirtį skleidžiančias blogybes padeda mitinės būtybės. Tad kovotojams buvo siūloma pasigaminti kaukę, kuri suteiktų tikėjimo, drąsos ir jėgų nugalėti tamsos ir mirties demonus ir padėti  atkurti šio pasaulio tvarką ir darną. Užgavėnių dirbtuvėse taip pat buvo galima pasipuošti tvariu papuošalu – savo rankomis iš senų laikraščių pagamintu medalionu.

Smagiai parungtyniauti ir išbandyti savo jėgas bei sumanumą žiūrovai galėjo žaisdami etno žaidimus ar kitose linksmose zabovose. Į šias žaismingas šėliones įsitraukė ne tik vaikai, bet ir suagusieji. Mėgstantieji asmenukes ar ieškantys smagių kadrų socialiniams tinklams, gausiai fotografavosi ant pasaulio žvaigždėms nutiesto „žaliojo kilimo“. Sustingusias kojas smagiai išjudino Užgavėnių dūzgių dūzgės su maksimaliai gerą vaibą užkūrusia grupe DAR, o kur dar pasaulinių žvaigždžių pasirodymai! Ant scenos suspindėjo E‘vizijos nugalėtojos „Babytės“, muzikinis ansamblis „Sinjoritos“, šokti trypti tiesiog privertė nacionalinės reikšmės ansamblis „Dagys“, šokių meistrų ir pameistrių kolektyvas „Lempas“, specialią programą pristatė Olinos šokių teatras „Vilys“ ir kt.

Didysis istorinis įvykis ir Morės krachas

Tad ar pavyko susitarti ir priimti kompromisą dviem didžiausiems priešams?  Apie jų pasitarimo rezultatus viso pasaulio žinių rašinėtojus, skaitovus, skrolintojus ir žiūrovus tiesioginėje press‘os konferencijoje informavo garsusis krašto žurnaliūga Smalsutis Rašliava. Ponas Kanapinskis ir Ponas Lašiniauskas garsiai atsiprašė visų, kurie kaip privalomos Užgavėnių dalies tikėjosi aršaus mūšio, paprašė atleidimo ir supratimo ir, draugiškai sukirtę rankomis, garsiai paskelbė : „Visi Kanapiniai, Kanapinskai, Kanapinėliai ir Lašininiai, Lašinskai, Lašiniauskai, vienykitės! Šalin karą, šiemet nešam taiką!”

„Užgavėnių metu „išleidžiame“ piktuosius  demonus, slypinčius mūsų dvasioje ir aplinkoje, suvaldome juos  ir, sudegindami Morę, nugalime, ─ pastebi etnografė L. Balčiūnienė. – Morės deginimą galime traktuoti kaip visų dvasinių ir materialių blogybių naikinimą, kurį padarome tai pačiu lemtingiausiu metų laiku – tada, kai žmogaus ir visos gyvosios gamtos galios yra kritinėje būsenoje – nualintos ir sumenkusios.“

Tad Druskininkuose buvo paskelbtas Morės, kuriai matrioškos pavidalą suteikė druskininkietis menininkas Deividas Sinkevičius, krachas ir sudeginta šįkart ji buvo kaip karo šmėkla. Druskininkai garsiai skelbia: ateina laikas taikai, šviesai, gėriui ir žydinčiam pavasariui!

Druskininkų kultūros centro informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *