Česlovas Daugėla: „Kad Alytui būtų geriau, esu pasiryžęs net su pačiu velniu derėtis“

Česlovas Daugėla

Česlovas Daugėla – ne tik biografija, patirtimi ir praeitimi spalvingiausia asmenybė iš visų kandidatų į Alytaus miesto merus, tačiau ir labai aiškią Alytaus miesto vystymosi viziją turintis politikas. Nors buvo patekęs į politines pinkles ir parklupdytas, jis sugebėjo atsistoti ir pažvelgti kiekvienam juo netikėjusiam į akis. „Niekam nieko neketinu teisintis ir įrodinėti to, ko nepadariau. Kitaip nestočiau dar kartą taip drąsiai prieš alytiškius. O nieko nedaryti negaliu. Miestas ritasi žemyn nuo kalno ir man pernelyg skaudu tai matyti. Šiuo metu Alytus – praskolintas, be vizijos, be ateities. Tad arba dabar metas statyti jį atgal į vėžes, arba pasmerkti mirti. Dėl savo miesto, kurį taip branginu, gerovės esu pasiryžęs net su pačiu velniu derėtis“, – taip pokalbį apie savo viziją miestui pradėjo  Č. Daugėla.

Jūs jau gerai žinote, ką reiškia būti meru. Prieš ketverius metus bandėte įtikinti alytiškius, kad turite planą, viziją, kaip Alytų prikelti iš letargo miego. Kodėl šįkart siekiate būti išrinktu Alytaus miesto meru? 

Tiesiog negaliu nieko nedaryti, kai matau, kad Alytus taip ritasi žemyn. Mūsų miestas – praskolintas, be vizijos, strategijos, plano ir su didžiuliu finansiniu deficitu – nors biudžetas augantis, jis ir toliau švaistomas taip, kad priėjome ribą, kai jo užteks tik dešimčiai su puse mėnesių. Dabar biudžete trūksta apie 10 milijonų eurų. Šie metai Alytaus miestui bus labai sunkūs.

Šiandien Alytus jau nebeturi galimybės plėstis, nes nebėra pinigų kofinansuoti struktūrinių fondų. Tai didelė problema, atsiradusi dėl nemokėjimo vadovauti, skaičiuoti, susiveržti diržus, kai to reikia.

Man labai gaila, kad po manęs kitų rankomis buvo sužlugdytas Alytaus miesto augimas ir su kiekviena nauja valdžia investicinė kreivė vis sparčiau leidžiasi žemyn. Po manęs valžiusieji praskolino Alytų, pravalgė jo pinigus, nedirbo su struktūriniais fondais, investuoti pasiruošusiomis privačiomis kompanijomis.

Nors ir kaip priešinasi šeima mano pasiryžimui vėl stoti už Alytaus miesto vairo, jaučiu, kad privalau padaryti viską, kas mano rankose. Visa kita – rinkėjų rankose.

Kokie miesto skauduliai šiandien Jums bado akis?

Liūdna žiūrėti į Alytaus miesto širdį – Rotušės aikštę, pilkus, sovietinius savivaldybės ir Alytaus miesto teatro pastatus, senosios Alytaus miesto autobusų stoties teritoriją. Į ją turėjo sugrįžti autobusų stotis, tik moderni, šiuolaikiška, reprezentatyvi. Šiandien ši vieta priklauso privačiam verslui, su kuriuo įmanoma derybų būdu susitarti, kad vaizdas akivaizdžiai pasikeistų. Tai elementarus nesusikalbėjimas, kontakto nebuvimas.

Prie manęs buvo pradėtas projektuoti Likiškių parkas. Šiandien 180 ha teritorijoje kaip augo miškas, kemsynai, taip ir auga iki šiol. Čia nearti dirvonai. Jeigu miestas pradės investuoti į Likiškių parką, pamatysite, kaip atsiras norinčių investuoti. Tai labai geroje vietoje esantis objektas, kurį supa Punsko gatvės aplinkkelis.

Priminkite, kurie Jūsų vadovavimo Alytui metu parengti projektai šiandien yra įgyvendinti?

Tik dalis mano meravimo metu parengtų projektų buvo įgyvendinti. Kita dalis buvo tiesiog sužlugdyti, sugadinti, o dar kiti iki šiol dūla stalčiuose.

Tarp įgyvendintų projektų – Tūkstantmečio tilto pastatymas, Alytaus miesto stadiono įrengimas, Sporto rūmų arenos pastatymas, kuris buvo pagrindinė sąlyga Alytuje įvykusiam Europos čempionato etapui. Buvo įrengta Putinų tinklinio aikštė (salė), gautas finansavimas Baltosios rožės tilto statybai, dviračio takų infrastruktūros vystymui, buvo parengtas ir geležinkelio viaduko rekonstrukcijos projektas.

Pirmajame Alytuje buvo įrengtas skveras, rekonstruoti Senamiesčio, Studentų skverai. Taip pat buvo parengtas sinagogos kapitalinio remonto projektas, įrengtas Pramonės parkas, kurta ir jo infrastruktūra.

Jau nevardinsiu įvykusių daugybės Alytaus miesto gatvių rekonstrukcijų.

O kurie projektai nugulė į stalčių ir ar šiandien juos bandytumėte prikelti?

Daugybė jų numesti į stalčių. Per dvylika metų po manęs buvo galima nors dalį jų išsitraukti ir įgyvendinti.

Pavyzdžiui, buvo numatyta Kraštotyros muziejaus plėtra, prijungiant prie jo senąją sporto mokyklą su požeminėmis automobilių aikštelėmis miesto centre. Taip pat buvo planas plėsti sporto bazės kompleksą Putinuose. Čia būtų perkeltos visos jėgos sporto šakos.

Sunku net kvėpuoti, kai matau, kas buvo padaryta su Santaikos-Ulonų gatve, kuri turėjo būti keturių eismo juostų ir be jokių žiedinių sankryžų, kurios dabar mažina transporto srauto pralaidumą. Juk tai tranzitinė gatvė ir transporto srautai didėja, o sunkiajam transportui važiuoti žiedu – tas pats, kas pjūklu pjauti ratus.

Aerodromas negali būti sunaikintas, o jo vietoje negali būti pramonės. Tai būtų nusikaltimas miestui. Esu miestų statybos inžinierius, todėl gerai žinau, kad pramonė negali būti statoma žemiausioje miesto vietoje ir dar aplink esant gyvenamiesiems rajonams. Įsivaizduokit, jeigu toks gaisras, kokį turėjome prieš ketverius metus, būtų kilęs būtent čia, tai būtų reikėję evakuoti visą miestą.

Aerodromą privaloma vystyti, nes visas pasaulis eina į aviaciją, skraidantį policijos, medicinos transportą. Jeigu turėsime išvystytą aerodromą, Alytaus kolegijoje atsiras mechanikus, stiuardus ruošiančios specialybės. Sugriaudami aerodromą, atimtume galimybę miestui augti, vystytis, nes mes neturime nei automagistralių, nei geležinkelio, nei laivybos.

Taip pat buvo parengtas ir laivybai skirtas projektas, apjungęs šešias savivaldybes. Ir jau seniai galėjome turėti išgilintą Nemuno farvaterį, prieplaukas ir vykdyti aktyvią laivybą. Tai turėjo kainuoti iki pusės milijono litų ir pinigus jau turėjome, tačiau jie kažkur išgaravo.

Visai kaip su sinagoga, kuriai buvo palikti keli milijonai litų ir jie taip pat dingo, o vėliau teko jų prašyti iš Lietuvos kultūros paveldo departamento.

Alytaus kino teatrui irgi buvo numatytas planas – pritraukti didelį investuotoją, kuris būtų vykdęs ir pramogų verslą. Jau buvo sukirsta rankomis su prancūzais „Iki“ savininkais, kurie davė mums du milijonus litų gatvei sutvarkyti, kad jie galėtų 6,5 ha sklype per du metus pastatyti tokį prekybos centrą. Tik reikėjo dirbti.

Pramoninės zonos plėtrai buvo numatyta teritorija Alytaus rajono savivaldybėje, už buvusio mėsos kombinato ir dėl to buvo susitarta su rajono valdžia.

Geležinkelį taip pat reikia atgaivinti.  Apie kelio Alytus-Kaunas  rekonstrukciją buvo kalbėta dar mano meravimo laikais. Praėjo 15 metų ir iki šiol niekas nepasikeitė. Meras turi dėl to minti takus Vyriausybėje, turėti Seimo narių palaikymą, kalbėtis su ministrais, Kelių direkcija, derinti projektus. Būtent taip Alytuje iškovojau sporto rūmų atsiradimą.

Jeigu niekas būtų netrukdę, Alytuje, prie sporto rūmų jau seniai būtų stovėjęs ekonominės klasės viešbutis. Viskas taip pat buvo suderinta

Tapęs meru, būtinai vėl imčiausi tų projektų, kurie vis dar aktualūs.

Kaip manote, ar Alytus dar turi šansą tapti klestinčiu miestu, kuris būtų patrauklus aukštą pridėtinę vertę miestui ir gerai apmokamas darbo vietas kuriantiems investuotojams?

Be abejo. Kiekvienas miestas, kaimas turi šansą. Viskas priklauso nuo žmonių, idėjų, vadovų. Jeigu nėra idėjos, projekto, nėra pinigų, nes jų nereikia. Yra idėja, yra projektas ir pinigų bus. Čia visa esmė.

Aš savo meravimo laiku mūsų miestą pristatinėjau įvairiose užsienio šalyse, užmezgiau daugybę kontaktų. Pamenu, su delegacija važiavau į Ročesterį, kur pristačiau miesto viziją. Mane į savo namus priėmė milijardieriai ir su jais buvo sutarta, kad atvažiuos į Alytų ir Pramoninėje zonoje pastatys biotechnologijų gamyklą. Jie savo žodį tesėjo, atskrido nuosavu lėktuvu, tačiau tada meras jau buvo kitas. Dialogas nepavyko, todėl amerikiečiai gamyklą pastatė Marijampolėje.

Pamenu tris dienas per savaitę Vilniuje dirbdavau su struktūriniais fondais, verslininkais, kad pritraukčiau investicijų. Turėjau puikią, patikimą komandą, kuri tuo metu dirbo Alytuje. Dar ir šiandien man paskambina administracijoje dirbę žmonės ir sako, kad nors su manimi dirbti buvo sunku, tačiau rezultatai buvo matomi ir širdys džiaugiasi iki šiol.

Kaip manote, ar įmanoma per vieną kadenciją Alytų vėl pastatyti ant vėžių?

Žinoma, bet pirmiausia tektų iškuopti biudžetines problemas. Tam, kad būtų atstatytas miesto finansinis balansas, užtektų metų. Kad miestas vėl galėtų pradėti galvoti apie projektus, reikia dar vienų metų. Trečiais metais jau galima pradėti normaliai, sparčiai dirbti ir po keturių metų jau galima matyti rezultatus. Užtikrinu, per kadenciją šį miestą galima vėl pastatyti ant bėgių, kad pradėtų važiuoti.

Jūsų praeities šešėliai ne vienam alytiškiui atrodo svarus argumentas už Jus nebalsuoti. Kokiais argumentais tokį jų nusiteikimą keisite?

Nenoriu įrodinėti alytiškiams, kad esu geriausias. Noriu, kad jie patys pradėtų galvoti, ką jie daro ir ko jie nori. Arba Alytaus žmonės atsitokės ir supras, kad vadovauti gali būtent šiuos gebėjimus turintis žmogus, arba miestas pasmerktas degraduoti.

Į rinkimus einu drąsiai žvelgdamas į savo praeities šešėlius, siekdamas galutinai išsiskalbti savo mundurą. Praeitų savivaldos rinkimų metu buvo daug oponentų pilamo purvo, apie save sužinojau dalykų, kurių net pats nežinojau.

Tikrąją istoriją labai gerai žino ir dabartiniai Alytaus valdantieji – socialdemokratai. Tai jų rankomis per visus mano meravimo metus buvo sutelktos pajėgos ir surežisuotas planas pašalinti mane iš mero pareigų. Ir tai nebuvo pirmasis jų bandymas. Mane nuversti iš posto jie nesėkmingai bandė dar anksčiau, tačiau tarybos balsų tam nepakako, nes turėjau palaikymą. Tada sekė planas, pagal kurį iš mero kabineto buvau išvestas su antrankiais. Dar ir dabar neturiu ramybės, teisėsaugos mašina važiuoja.

Šiandien kaip niekad džiaugiuosi, kad visa tai jau liko praeityje. Bet tai iš manęs pareikalavo užsispyrimo, daugybės jėgų vėl stotis ant kojų. Šiandien esu tvirtesnis nei bet kada. Išmokęs pamokas ir vėl pasiruošęs kiekvienam alytiškiui žiūrėti tiesiai į akis.

Politinė reklama bus apmokėta iš politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ rinkiminės sąskaitos. Užs. Nr. 2023-01-26/01.

3 komentarai apie “Česlovas Daugėla: „Kad Alytui būtų geriau, esu pasiryžęs net su pačiu velniu derėtis“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *