Nijolė Makštutienė – jau ketvirtą kadenciją sukasi politinėje karuselėje, tačiau ši kadencija jai – išskirtinė. Liberalų pažiūras Alytaus miesto taryboje tenka atstovauti vienai. Regis, sekasi visai neblogai, nes per praėjusius metus buvo priimta sprendimų, kuriais galima pasidžiaugti. Tiesa, būta ir nusivylimų. Iki kadencijos pabaigos likus vos keliems mėnesiams, politikė apgailestauja, kad vis daugiau dėmesio politinės smėliadėžės žaidėjai skiria politikavimui, o ne miestui svarbių darbų įgyvendinimui ir tikina laukianti, kada šis nedėkingas laikotarpis pasibaigs, o miesto savivaldos gyvenimas vėl sugrįš į įprastas vėžes. Praėjusius paskutiniuosius šios kadencijos metus ji vadina politiniu spektakliu, kuriame ji niekada nedalyvavo ir toliau neketina to daryti.
2022-ieji Alytaus miesto politikoje. Kokie jie buvo Jūsų akimis?
Tai buvo visiškai kitokie nei prieš tai trys kadencijos metai. Jie prabėgo labai greitai, tačiau buvo labai emociškai sudėtingi dėl prasidėjusio karo Ukrainoje. Iššūkių kaip ir visam pasauliui, taip ir Alytuj, pažėrė energetinė krizė, karo pabėgėliai. Vertinant per politinę prizmę, tai aktyvūs, paskutiniai prieš naujus savivaldos rinkimus metai.
Man ši kadencija buvo išskirtinė, nes Liberalų sąjūdį Alytaus miesto taryboje atstovavau viena. Patikėkite, atstovėti liberalų požiūrį vienai buvo žymiai sudėtingiau. Siekti užsibrėžtų tikslų kiek lengviau buvo todėl, kad buvau viena iš daugumos atstovų. Kiek prisimenu, liberalai Alytuje visuomet atstovaudavo daugumą ir būnant šioje pozicijoje, visuomet galima nuveikti daugiau.
Ar yra kuo pasidžiaugti, didžiuotis, o galbūt apgailestauti? Kokius kertinius praėjusių metų darbus išskirtumėte kaip reikšmingiausius?
Žinoma, yra ir kuo pasidžiaugti, tačiau yra ir dėl ko apgailestauti.
Praėjusiais metais metais neeilinį vaidmenį Alytuje vaidino kultūra, nes Alytus buvo Lietuvos kultūros sostinė. Per metus įvyko daugiau kaip 1,5 tūkst. renginių. Turbūt garsiausiai Alytaus miesto vardas skambėjo Liepos 6-ąją, kai Alytus buvo tapęs Tautiškos giesmės giedojimo centru visiems pasaulio lietuviams. Buvo labai gražus renginys.
Džiugina, kad ir vėl augo vaikų skaičius darželiuose, mokyklose. Praėjusiais metais jų padaugėjo maždaug 160. Augimo tendencijas matome jau trečius metus.
Praėjusią vasarą kaip niekad daug turėjome vaikų stovyklų, jų buvo 17. Dalyvauti jų veiklose buvo kviečiami visi vaikai. Anksčiau šios stovyklos būdavo organizuojamos tik sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams.
Ir toliau buvo tvarkomos, renovuojamos, atnaujinamos švietimo įstaigos, sporto aikštynai, krepšinio aikštelės prie daugiabučių namų, įrengtos išlaipinimo stotelės „Bučiuoju, važiuoju“, tačiau šio projekto tęstinumas yra būtinas ir šiemet.
Buvo patvirtintas ir sporto klubų finansavimo tvarkos aprašas. Jis tikrai nėra tobulas, jį būtina tobulinti, koreguoti. Aš visuomet buvau už tai, kad sporto klubai, komandos turėtų ilgalaikį, finansavimą, numatytą trims metams, ir būtų užtikrintesni dėl savo ateities ir sporto planų. Beje, dabar planuojamame biudžete lėšų tam nėra numatyta, bet situacija dar gali keistis.
Liūdina, kad kai kurie tarybos nariai, svarstant klausimus apie švietimo įstaigų veiklą, nepasitiki jų vadovais, jų priimtais sprendimais, ypač nepasitikima dirbančiais sporto, neformaliojo ugdymo srityje. Ši problema jau tęsiasi metai iš metų.
Ko per šiuos metus nesuspėta nuveikti?
Jau antrą kadenciją, nuo 2017 metų, siekiame priimti švietimo įstaigų etatų normatyvus, tačiau vis nepavyksta. Todėl buvo sukurta darbo grupė, kuri parengė sprendimo projektą. Šis klausimas jau turėjo būti išspręstas ir šį biudžetą reikėjo planuoti pagal jau patvirtintus normatyvus. Priimti šį sprendimą stabdo faktas, kad patvirtinus normatyvus, dar labiau išsipučia biudžetas švietimo įstaigoms, o jis įprastai ir taip sudaro didžiausią biudžeto pyrago dalį.
Daug dėmesio skyrėme ir kai kurių pareigybių koeficientų vidurkių patvirtinimui. Pavyzdžiui, pavaduotojų ūkio sričiai, bibliotekininkų darbo užmokesčio koeficientai nesiekia vidurkio. Susitarti nepavyko ir čia. Tikiuosi, kad reikšmingai padidinus finansavimą visai šalies švietimo sistemai, ši problema pagaliau bus išspręsta.
Esate Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkė. Komitetus sudaro ne tik valdančiosios daugumos, bet ir opozicijos atstovai. Ar pavyksta surasti visiems priimtinus sprendimus, susitarti?
Čia galiu pasidžiaugti, kad daugeliu atvejų mūsų komitete sprendimai buvo priimti vieningai. Jame yra trys solidžią patirtį turintys švietimiečiai, todėl švietimo srityje turėdavome labai efektyvių pasiūlymų, visuomet buvo labai kompetentingai įsigilinama į situaciją.
Turėjome nemažai svarstymų ir sporto srityje. Buvo keliami klausimai dėl neformalaus ugdymo apmokėjimo sistemos skaidrumo, įkainių keitimo.
Kiek per metus įvyko komiteto posėdžių? Kiek buvo priimta sprendimų? Kiek šio komiteto siūlymų buvo? Kokie ryškiausi, svarbiausi?
Labai norėčiau pasidžiaugti produktyviu darbu Kultūros, švietimo ir sporto komitete. Per metus turėjome 31 komiteto posėdį ir penkis jungtinius komitetų posėdžius. Per mūsų svarstymus praėjo 374 sprendimo projektai, svarstyti 24 protokoliniai klausimai.
Energetinės krizės iššūkiai labai skaudžiai palietė švietimo įstaigose maitinimo paslaugas teikiančias įmones ir net buvo iškilusi rizika, kad jos nutrauks sutartis arba maitinimas būtų ženkliai pabrangęs ir kaip dar didesnė finansinė našta būtų nugulusi ant vaikus auginančių šeimų pečių. Džiaugiuosi, kad dauguma tarybos narių suprato problemos svarbą ir pritarė sprendimams, užkirtusiems kelią dar vienai krizinei situacijai. Dabar, planuojant biudžetą, svarbu atitinkamos programos eilutėje numatyti lėšas, nors administracijos direktorė tam yra tarybos įpareigota.
Šiemet reikšmingai didėjo ir mokytojų padėjėjams skirtų etatų skaičius – apie keturios dešimtys. Tai didelė pagalba mokytojams. Paskutiniame tarybos posėdyje buvo teiktas siūlymas jų skaičių padidinti dar daugiau nei dvidešimčia, tačiau šis klausimas buvo atidėtas. Pagaliau daugiau dėmesio šiai problemai spręsti skyrė ir pati valstybė, skyrusi didesnį finansavimą tiek švietimo pagalbos specialistams, tiek bibliotekininkams.
Artėja savivaldos rinkimai, tačiau iki jų – dar du mėnesiai. Ar įmanoma per tą laiką nuveikti miestui svarbių darbų, ar vis tik viršų ima politikavimas?
Deja, labai padaugėjo politikavimo reiškinių, kai siekiama rinkėjų simpatijų ir darbas tampa ne be toks produktyvus, o labiau siekiant bonusų sau. Visa tai ypač išryškėjo jau per visus praėjusius metus, virtusius politiniu spektakliu, kuriame niekada nedalyvavau.
Žinote, laukiu kada pagaliau pasibaigs šis nedėkingas laikotarpis, kai savivalda vėl sugrįš į įprastas vėžes ir bus galima vėl priiminėti miestui svarbius ir adekvačius sprendimus. Tiesa, dar laukia bene svarbiausias klausimas, nulemsiantis visų šių metų darbus – biudžeto tvirtinimas. Nujaučiu, kad paprasta nebus ir vėl turėsime nemažą politinio spektaklio dozę. Tik aš jame ir šįkart dalyvauti neketinu.
Tarybos nario ataskaita skelbiama ir bus apmokėta vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu.