Vilnius tampa eretikų, laisvamanių ir pasileidėlių miestu? Bent jau kartais taip atrodo alytiškių akimis, tad šįkart nepriklausoma autorė aiškinasi tolerancijos ribas. Primename, kad redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus nuomone.
„Svarstau, kad turbūt kas 50 km tolstant nuo Vilniaus ir Kauno palaipsniui mažėja žmonių tolerancija. Kalbu ne tik apie požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę, bet ir šią savaitę kilusį „žolytės“ skandalą, kuomet viena pusiau žinoma ponia (tiksliau, žinomo vyro buvusi žmona) tarpuvartėje iškratyta ir jos rankinėje aptikta augalinių psichotropinių preparatų pėdsakų.
Daugybė kitų Lietuvos žvaigždžių puolė viešai ginti ponią – kalta ne ji, o vis nelegaliai ją paieškoję policininkai, kalti vis nepasikeičiantys Lietuvos įstatymai, Kalta ir partija, pažadėjusi juos įteisinti ir jau trečius metus pažado nesugebanti įvykdyti. Šimtai hipsterių iš Vilniaus ir Kauno deda „laikus“ ir linksi – išties, nepasisekė poniai, tik užjaust galima.
O tada akis užkliūna už komentaro, kuriame šviesiaplaukė komentatorė piktinasi, kad įstatymų pasikeitimas galutinai sužluGdytų augančią Lietuvos jaunuomenę, o grybukai ir kiti augalai užvaldytų kiekvieno jų kišenę bei galvą „ir nereikia laikyti mūsų kvailiais“! Spėkit, iš kokio miesto ši komentatorė? Teisingai, iš Alytaus.
Noriu pabrėžti, kad šis tekstas ne apie tai, blogai ar gerai yra „žolytė“, bet apie požiūrį ir jo skirtumus 100 km spinduliu. Išdėsčius man šią nuomonę prie pietų stalo su kolegomis, atsirado neatsilaikiusių pakomentuoti, kad tai yra visiškai normalu, nes Alytus – Dzūkijos sostinė, o Vilnius tik Dzūkijos provincija. Turbūt tam pritaria ir praėjusį mano tekstą komentavusi ponia: „Mano manymu Alytus nehomofobiškas, o saugantis tradicijas, paveldą, vertybes ir dar nesugadintas taurus miestas“.
Pamenu, kai žmonės link 2000-ųjų pradėjo plūsti į įvairius užsienius ir labiausiai grįžę stebėdavosi tų užsieniečių laisvumu. Susiglamžiusiais rūbais vaikštančios skandinavės, nutukę amerikonai, negražios britės ir dar daugelis kitų legendų sklaidė tuomet – kaip jie taip gali, tuomet klausinėdavo vieni kitų lietuviai? Visos tos tautos buvo visiška priešingybė mums – prisižiūrėjusiems ir susitvarkiusiems žmonėms, kurie puikiai žino savo vietą. Kartais Alytus man primena tą skirtumą – alytiškiai nemėgsta kitokių, išsišokusių, kitaip mąstančių, palaikančių ne tą partiją ir net apsirengusių ne taip, kaip reikėtų… Būk lygus su visais. Būk tylesnis už žolę.
O žmonės kalba, kad ji labiausiai Alytuje kvepia pačiame miesto centre…
P.s. Tik primenu, kad nuomonė šaržuota ir tikrai yra Alytuje žmonių palaikančių tiek vieną, tiek kitą pusę ir alytiškių komentarų ginančių tą žinomą ponią.“
Tikrai nesuprantu esmės šių straipsnių, lyg norima įrodyti, kad Alytus-nesugadintas miestas, kad čia nėra ,,kitokių, išsišokusių” žmonių. Pagal praeita autorės straipsnį supratau, kad pati nelabai išeina iš namų, tai todėl suprantama, kodėl ji susidarė tokią nuomonę apie Alytų :). Pasižiūrėkit į Alytaus jaunimą ir pamatysit, kad yra tų kitokių ir išsišokusių žmonių, ypač dailės mokyklos teritorijoje ar net Vanago gimnazijoje…. Nors mes esame 100 km nuo Vilniaus, vistiek yra šiuolaikinių žmonių ir tai tikrai neapsaugos nuo jūsų matomos Vilniaus baimės.
Alytus mylintis pavelda :)))
Miškas, tarp Daugų g. kapinių ir šašlykinės, tik ,, šiugšda” nuo prekiautojų…