Kuriame Alytaus mikrorajone žaibuoja daugiausiai ir kur rūkas tvyro ilgiausiai?

Ne kartą teko girdėti alytiškius sakant, kad žaibas dažnokai trenkia į miesto televizijos bokštą esantį ant aukštos Likiškėlių kalvos, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti to negalima, kadangi Lietuvoje esanti žaibų aptikimo sistema tiksli, tačiau ne tiek daug tiksli (žaibo išlydžio vietovės nustatymo paklaida siekia iki keleto šimtų metrų). Nežiūrint to, galima konkrečiai pasakyti kurioje miesto dalyje žaibuoja dažniau. Apdorojus sukauptus duomenis, paaiškėjo, kad daugiausia perkūnijų tenka pietvakarinei Alytaus pusei (geležinkelio stoties ir Vidzgirio miško apylinkės), o mažiausiai – šiaurės rytinei (Pramonės rajonas, Panemunė ir Pirmasis Alytus). Nedažnas žmogus žino ir faktą, jog apylinkėse esančiose į pietus ir pietvakarius nuo Alytaus patenka į regioną, kuriame perkūnuoja vidutiniškai daugiausiai Lietuvoje.

Per maždaug 11 metų, kai Lietuvoje veikia Žaibų aptikimo sistema, Alytaus mieste buvo užfiksuota 526 žaibų išlydžiai iš kurių apytiksliai tik kas penktas žaibas trenkė iš debesies į miesto žemę. Galima net matematiškai pajuokauti, kad maždaug šimtui alytiškių teko vienas Alytuje užfiksuotas žaibo išlydis. Yra paskaičiuota, kad tikimybė būti nutrenktam žaibo yra mažesnė nei 1 prie1 milijono, be to, vyrus žaibas nutrenkia net iki 4–5 kartų dažniau nei moteris, tačiau arti 90 % žmonių išgyvena žaibo smūgį.

Rūkas

Alytaus miestas priklauso vienai iš mažiausiai rūkuotų šalies vietovių: tiek dienų skaičius su rūku, tiek vidutinė metinė rūko trukmė yra viena mažiausių Lietuvoje. Nežiūrint to, rūko rūšių yra net keletas ir todėl rūkas gali būti labai lokalus reiškinys. Alytuje, Likiškėlių mikrorajone, gyvenu gana aukštai, todėl dažnokai tenka pačiam pamatyti, kai rūkas pakyla ir tvyro virš Nemuno ar miškų iš karto po lietaus (garavimo rūkas). Šaltuoju metų laiku, vakare, virš nuosavų namų kvartalų labai gerai galima pamatyti besiformuojančią tam tikrą „teršalų rūko“ rūšį – smogo sluoksnį. Šis kyla esant ramioms oro sąlygoms dėl kuro deginimo, kai ore padidėja kietųjų dalelių skaičius ir aplink jas susikondensuoja vandens lašeliai mums atrodantys kaip rūkas ar migla.

Alytuje rūkai dažniausiai tvyro virš Nemuno ir aplink jį (rytinė miesto dalis), o esant palankioms sąlygoms, jie greitai apima visas žemumose esančias miesto teritorijas ir vėliausiai atslenka į Vidzgirio ir Likiškėlių mikrorajonus bei dalį Dainavos/Putinų mikrorajonų.

Žiemą, kuomet atkeliauja šilta oro masė, o ant žemės tebebūna ledo ir sniego, formuojasi advekciniai rūkai. Šie rūkai, priešingai nei paminėti anksčiau, apima dideles šalies teritorijas. Tokių rūkų metu, tenka pastebėti, miesto centrinėje dalyje rūkas būna šiek tiek silpnesnis (matomumas geresnis) negu jo pakraščiuose.

Lietus

Jau seniai tenka pastebėti tokį vaizdą, kuomet trumpo lietaus debesys tarsi aplenkia Dzūkijos sostinę iš šonų. Miesto centrinėje dalyje lietaus būna mažiau, o Panemunėje ir Pirmajame Alytuje palyja dažniau. Nors toks įspūdis galėjo būti klaidingas, tačiau pasigilinus į pastarųjų keleto metų kritulių kiekio duomenis (mieste ir aplink jį) bei vyraujančius vėjus, asmeninius pastebėjimus galima paaiškinti gana paprastai – savitu vietovės reljefu. Kritulių kiekį miesto centre, tikėtina, sumažina Nemuno slėnio žemuma bei aukštų kalvų suformuoti kritulių kiekio šešėliai.

Paprastai iš vakarų į rytus keliaudamos ir pro miestą praslinkusios drėgnos oro masės greitai pasiekia kitą gana aukštą kliūtį – Dzūkų aukštumas esančias tarp Alytaus ir Pivašiūnų. Kaip rodo pastarųjų keleto metų stebėjimai, priešvėjiniuose šių aukštumų šlaituose ir pačiose aukštumose kritulių iškrenta šiek tiek daugiau nei Alytuje. Taigi, visai realu, kad susiformavęs įspūdis dėl nevienodai pasiskirstančio lietaus yra teisingas ir išties daugiau palyja į rytus nuo miesto.

Vėjas

Dzūkijos sostinėje pučia vieni silpniausių vėjų, nes miestas yra tolokai nuo jūros ir apsuptas miškų (o šie silpnina vėją), tačiau net tokiame mieste vėjuotą dieną susidaro nemaži vėjo greičio skirtumai. Gyvenantys Likiškėlių mikrorajone, turbūt, yra pastebėję, kad vėjai šioje miesto dalyje pučia stipriau nei žemumoje įsikūrusioje ir tankiau apstatytoje centrinėje miesto dalyje. Taip yra dėl keleto priežasčių. Viena jų – kalvos, nes ant aukščiau iškilusių vietovių vėjas beveik visada yra stipresnis (vėjo jėgainės irgi iškeliamos kuo aukščiau), o kita – vietovės atvirumas. Apstatymas Likiškėliuose yra retesnis nei centre, todėl yra daugiau galimybių vėjui įsibėgėti.

Miesto šilumos sala ir sniego dangos storis

Nors Alytus pagal plotą net 8 kartus mažesnis už Vilnių, tačiau net Dzūkijos sostinėje (esant ramioms oro sąlygoms) formuojasi miesto šilumos sala. Dėl jos mieste gali būti iki keleto laipsnių šilčiau nei užmiestyje. Tikriausiai daugelis žiemą esate pastebėję, kad sniego miesto centre dažniausiai būna mažiau. Taip yra ne tik todėl, kad valytojai sniegą nuvalo ir pabarsto druskos, tačiau dar ir dėl truputį šiltesnio oro centrinėje miesto dalyje. Tai lemia apstatymas (o pastatai šildymo sezono metu nuolat skleidžia šilumą), o taip pat dėl netolygaus sniego nugulimo ant žemės paviršiaus sningant. Ant žemės dažnai jo būna mažiau, nes nemaža dalis kaupiasi ant stogų. Tuo tarpu užmiestyje, būna truputį šalčiau ir sniegui išlikti sąlygos yra palankesnės. Palankiausios – tamsiuose spygliuočių miškuose, parkuose ar šiauriniuose kalvų šlaituose toliau nuo pastatų.

Taigi, net tokiame nedideliame mieste kaip Alytus susidaro nevienodos mikroklimatinės sąlygos, o visa tai pastebi tik akylesni žmonės. Nors beveik visa ši informacija yra paremta asmeniniais stebėjimais ir bendrais mikroklimatiniais miestų bruožais, tačiau detalių tyrimų (jei tokie būtų vykdomi) išvados būtų labai panašios.

Parengė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.