Sakoma, kad Dzūkijos sostinė Alytus itin patinka šeimoms su vaikais. Apie tai šįkart diskutuoja ir Dzūkijos gidė, autorė, neseniai persikėlusi gyventi į šį miestą. Primename, kad autorės nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.
„Kodėl atsikraustėte į Alytų, dažniausiai klausia manęs nauji pažįstami šiame mieste. Atsakymas paprastas – dėl vaikų. Na, dar dėl ramesnio gyvenimo tempo, nuostabios gamtos ir daugybės kitų smulkmenų, bet labiausiai mums apsimoka čia gyventi būtent dėl savo atžalų. Apsimoka ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme. Auginti vaikus Alytuje yra pigu. Tiksliau, daug pigiau nei Vilniuje ar Kaune.
Alytų apžiūrėti, kaip gyvenamą vietą nusprendėme patikrinę mokyklų reitingus Lietuvoje. Kažkuriais metais Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija buvo netoli dešimtuko (ir dabar yra 20-tuke), tad norėjome apžiūrėti, kas tai per miestas. Kaip ir pusė Lietuvos, iki tol niekad jame nebuvome buvę. Jau po pirmo vizito supratome, kad tai puiki vieta gyvenimui, tad nusprendėme kraustytis. Tiesa, tik tada paaiškėjo, kad gimnazija yra skirta moksleiviams nuo devintos klasės, o šeimoje augo gerokai jaunesnės atžalos. Nieko, radome kitą, ne prastesnę, nes daugelis mokyklų Alytuje man atrodo geros. Tiksliau, labai geros – jau rugsėjo antrąją mokytojos skambino klausdamos, kaip jaučiasi naujoje klasėje mūsų vaikai. Vilniuje, išbandžius dvi mokyklas ir keturias skirtingas klasės auklėtojas per visą tą laiką nė viena nepaskambino paklausti, kaip jaučiasi vaikai.
Alytuje net darželį gali gauti vaikui nepradėjus eiti į universitetą. T.y. tada kada tau tik norisi ir reikia. Taip, gal ne prie pat namų, bet gausi. Be to, čia vaikų darželiai ir su baseinais ar net druskų kambariais! Vilniuje teko leisti vaiką į rusų darželį, kuriame aš su kolektyvu nemokėdama rusiškai nesusikalbėjau, nes lietuviškame, kurį lankė kiti du mūsų vaikai, neatsirado vietos.
Aišku, didžiausią nuostabą man kelia Alytaus tėvai. Draugai pasakoja, kad atėję ketvirtą-pusę penkių pasiimti vaiko iš darželio jie būna paskutiniai. Pusę penkių! Prie muzikos mokyklos pavakare nusidriekia prabangių automobilių eilės su tėvais, kurie dirba vaikų taksistais. Ne tik šioje vietoje, jie dirba jais kiaurą dieną – ketvirtokai nežino, kas yra nuolatinis bilietas ar koks transportas yra viešasis. Kažkada skaičiau daug titulų turinčios medikės interviu, kad šiuolaikiniai tėvai vaikus padaro neįgaliais – iš namų sodina į automobilį, iš automobilio paleidžia prie mokyklos durų, iš mokyklos vėl įkiša į automobilį ir namo parveža prie televizoriaus, namų darbų stalo ar telefono. Šiukštu, kad jokio žingsnio nežengtų vienas pats savarankiškai!
Dar vienas Alytaus privalumas – neformalus švietimas. Dešimtys nuostabių pedagogų dirba net su pavieniais vaikais. Mano mažoji atžala, pradėjo lankyti lengvąją atletiką, bet tokio amžiaus grupė nesusirinko. Ir ką, mokytoja dirbo individualiai. Dukart per savaitę. Už keturis eurus per mėnesį. Baseinas už 8 eurus mėnesiui – sostinėje valstybinėje įstaigoje tai kainuoja 49 eurus, sporto klube virš 70 eurų neskaitant, kad eilėje dėl vietos dar reikia palaukti ne vieną mėnesį.
Šokti? Dainuoti? Piešti? Tobulėti cirke? Joti? Groti orkestre? Galiu vardinti ir vardinti vaikams skirtus užsiėmimus, kuriuos galima pasirinkti Alytuje ir jie yra lengvai pasiekiami viešuoju transportu ar net pėsčiomis.
Žinau šeimų, kurios iš užsienio grįžo su raidos negalią turinčiais vaikais vien dėl čia suteikiamų paslaugų kokybės, kurios nėra jokiose anglijose ar airijose ir jų prieinamumo nelaukiant metų metus.
O ar patiems vaikams čia augti smagu? Iki rimtesnės paauglystės problemų nėra, bet kai vėliau norisi daugiau pramogų ir apsilankymo vietų įvairovės, reikalai liūdnesni. Parkuose esančios čiuožynės skirtos mažyliams, įvairios riedučių ir kitų sporto šakų trasos patinka ne visiems, o ir veikia tik šiltuoju metų laiku, o ką veikti likusiai daliai? Daug metų mano vaikai lankė Lietuvos skautija užsiėmimus, bet pabandžius paieškoti Alytuje – paaiškėjo, kad užsiėmimai vyksta vienoje mokykloje keistu dienos metu, todėl vis dar priklausome Vilniaus tuntui.
O kalbant apie patį gimdymą – Alytuje ir gimdyti apsimoka. Už kiekvieną naują alytiškį savivaldybė papildomai prie valstybės išmokos dar sumoka 300 eurų ir dovanėlę duoda! Tereikia, kad tik vienas iš tėvų būtų prisiregistravęs čia bent pusmetį. Gimdančias rajono gyventojas paskatina 500 eurų, bet sąlygos griežtesnės – abu tėvai metus privalo būti registruoti rajone. Vilniuje neduoda nieko, Kaune – kraitelį rėmėjų dovanų. Tai ar dar kyla klausimas – kur geriausia auginti vaikus?“
Ar jums viskas su etika ir išsilavinimu gerai, žurnalistai ? Dar kartą pažiūrėkit į nuotrauką