Pandemija veikiausiai negrįžtamai smogė viešojo transporto sektoriui. Alytuje nuo 2019 metų keleivių viešuoju transportu skaičius susitraukė maždaug 35 procentais. Skaičiuojama, kad šių metų nuostoliai gali siekti apie 850 tūkst. eurų.
Pandemijos metu keitėsi keliavimo įpročiai
„Tam didelės įtakos turėjo pandeminiai metai. Didžiausias rebusas – gražinti viešojo transporto keleivių skaičių, tačiau nėra tikėtina, kad tai pavyktų. Galbūt dar galima apie 10-15 procentų jų susigražinti, bet visų daugiau kaip 30 procentų, veikiausiai neįmanoma.
Ženkliai kilo ir kuro kainos, kas lėmė ir didesnius nuostolius savivaldybei, o kuo mažiau pajamų, tuo didesnė našta savivaldybei“, – situaciją apibūdino Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus specialistė Diana Klimenkienė.
Specialistės įsitikinimu, veikiausiai panaši tendencija ir išliks, o susigrąžinti keleivių viešuoju transportu srautų susigrąžinti nepavyks, nes gerokai keitėsi jų keliavimo įpročiai pandemijos metu.
Pasak D. Klimenkienės, praėjusių metų kovo mėnesį į Alytų žengė elektrinių paspirtukų nuoma, gyventojai aktyviau naudojasi dviračiais, dalis įmonių kooperavosi ir samdė transportą darbuotojų pavėžėjimui. Be to, Alytaus miesto infrastruktūra, nedideli atstumai lemia ir tai, kad neretai žmonės renkasi kelionės būdą pėsčiomis.
D. Klimenkienė pabrėžė, kad Alytuje gyventojai automobiliais važinėja labai aktyviai, o tėvai įpratę vaikus privežti iki pat mokyklų, o tai neskatina vaikų savarankiškumo.
Prieš pandemiją – labai gražūs skaičiai
„Alytaus situacija nėra niekuo išskirtinė, kitose savivaldybėse po karantino viešojo transporto keleivių skaičius taip ir neatsistatė į prieškarantininę situaciją.
2019 metais viena transporto priemone buvo pervežama per 7 tūkst. keleivių, o šiemet – apie 4,5 tūkst.
Šių metų rugsėjį turėjome 123 tūkst. bilietų, kelionių – 152 tūkst.
2019 metais viešojo transporto rodikliai buvo labai gražūs. Pavyzdžiui tų metų rugsėjį buvo beveik 206 tūkst. keleivių, 2021 metais – apie 138 tūkst. keleivių, o jau šių metų rugsėjį – 152 tūkst.“, – situaciją apibūdino D. Klimenkienė.
Ji pabrėžė, kad rugsėjo mėnuo šiems rodikliams palyginti yra reprezentatyviausias, nes po vasaros atostogų visi sugrįžta į darbus, mokiniai – į švietimo įstaigas.
Teko optimizuoti maršrutus
Specialistė patikino, kad patiriamos ir didelės viešojo transporto išlaidos, todėl stengiamasi nuolat peržiūrėti ir optimizuoti maršrutus.
Šiemet viešojo transporto maršrutų buvo sumažinta savaitgaliais, ypač sekmadieniais. Taip pat sutrumpinti ir važiavimai vakarais, apkarpyti maršrutai kai kuriomis gatvėmis.
„Savaitgalių maršrutus suretinome, nes matėme, kad keleivių srautai nebuvo dideli. Darbo dienomis maršrutų skaičių stengėmės palikti tolygų, atsižvelgiant į piko valandas“ – sakė D. Klimenkienė.
Nuostoliai išaugo dar labiau
Metų gale planuojami nuostoliai, manoma, turėtų būti panašūs į praėjusių metų, nes šiais metais buvo optimizuojamas maršrutų tinklas. Skaičiuojama, kad kartu su lengvatų rodikliais, praėjusiais metais savivaldybei viešasis transportas atsiėjo apie 770 tūkst. eurų, o šiemet, atstačius maršrutus, manoma, kad nuostoliai, įskaičiavus ir subsidijas, gali siekti apie 850 tūkst. eurų.
„Lyginant Alytaus situacijų kitų miestų kontekste, tai nėra jokia panacėja, nesame savivaldybė, mokanti itin didelius nuostolius už viešojo transporto paslaugas“, – sakė specialistė.
Alytaus miestas labai daug investavo į viešojo transporto infrastruktūrą, informacinę sistemą, įvaizdį, buvo atnaujinti stotelių paviljonai, įrengtos švieslentės, atnaujintas ir pats viešojo transporto parkas, daug dėmesio skirta jo apipavidalinimui, infrastruktūros pritaikymui neįgaliesiems, atnaujinti suoliukai, šiukšliadėžės.
„Mūsų viešojo transporto sistema yra pavyzdinė, mūsų patirties teiraujasi ir kiti miestai“, – pabrėžė D. Klimenkienė.
Situaciją gelbėtų drastiškenės priemonės?
Pasiteiravus, ar planuojama imtis kokių nors priemonių, kad viešojo transporto keleivių srautai būtų didinami, specialistė įsitikinusi, kad keisti keliavimo įpročius paskatintų nebent drastiškenės priemonės, politiniai sprendimai, tokie kaip aikštelių apmokestinimas, draudimai įvažiuoti tam tikrose vietose su transporto priemonėmis.
Ar planuose yra padidinti kelionių viešuoju transportu bilietų kainas? Specialistė tikino, kad kol kas tokių sprendimų imtis neplanuojama.
„Viešasis transportas niekada neatstos automobilio, kol nebus įvedami taršos mokesčiai. Kai kuriose užsienio šalyse turėti nuosavą automobilį net nepopuliaru, nes tai reiškia labai didelius mokesčius, brangų automobilių išlaikymą. Galbūt situaciją viešojo transporto sektoriuje keistų Vyriausybės lygmens sprendimai“, – svarstė D. Klimenkienė.
Čia ne jokia pandemija kalta, o išaugusios iki kosmoso kainos, aš šneku apie maisto, komunalinių paslaugų kainas ir panašiai, rašau nes jau iš daugelio alytiškių tą girdžiu, aš ir pats ankščiau mielai rinkdavausi maršrutinius autobusiukus ir važiuodavau į darbą ar tolimesnę parduotuvę, atlyginimai Alytuje maži, darbdaviai atlyginimų nedidina, tad net į darbą dažnas eina pėsčiomis aš irgi einu kelis kilometrus į darbą pėsčiomis, nes reik taupyti pinigėlius, kitaip neišgyvensime žiemos, o jaunesni perka paspirtukus ir važiuoja jais į darbus, čia nepandemija pakišo koja, o sunkmetis, žmonės tam pinigų jau nebeturi