Iššūkių kupini pareigūno metai – viena kitą keitusių krizių sūkuryje

Pastarieji metai tarnyboje Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkui Mantui Struckui buvo kupini iššūkių, išmokiusių labiau vertinti laiką, praleistą kartu su šeima, būti lankstesniu. Šis pareigūnas buvo vienas pirmųjų pasaulį netikėtai užklupusių ir į Alytų gretai atsiritusių krizių sūkuryje. Pandemija, nelegalūs migrantai, o dabar ir karo pabėgėliai. Visa tai Mantą taip įtraukė, kad net sugrįžus namo, būna labai sunku atsiriboti nuo visą dieną aplink besisukančių emocijų. Visa tai mato ir girdi paties pareigūno trys atžalos, gerai žinančios, kas yra karas, kodėl užsieniečiai bando nelegaliai kirsti šalies sieną ir kodėl pandemijos metu taip svarbu laikytis visų kontrolės priemonių.

Krizės keitė viena kitą

Policijos tarnyboje Mantas jau skaičiuoja devintus metus, nors paklaustas apie metus tarnyboje greitai suskaičiuoti buvo sudėtinga.

„Laimingi laiko neskaičiuoja. Toks jaučiuosi ir aš šioje tarnyboje“, – šypsosi pareigūnas.

Prieš tai jis dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Tai, kad pastarieji tarnybos metai, per kuriuos viena krizė keitė kitą, kardinaliai bus kitokie – žymiai intensyvesni, kupini iššūkių, jis nė negalėjo įsivaizduoti.

„Dar taip niekada nėra buvę, kad turėtume tiek daug krizinių situacijų – vieną po kitos ar net keletą iš karto. Alytus turėjo viena krize daugiau nei visa Lietuva, nes prieš visus geopolitinius ir pandeminius įvykius Dzūkijos sostinė išgyveno padangų gaisrą“, – priminė pareigūnas ir pabrėžė, kad visos šios krizės išmokė ir bendradarbiavimo tarp skirtingų tarnybų, institucijų, įstaigų.

Regis, dar nė nespėjus atsikvėpti nuo pasaulinės pandemijos, praėjusių metų vasarą į Alytų atsirito nelegalių migrantų banga.

Pasitikėjimas nusviedė į įvykių sūkurį

„Būti šių įvykių sūkuryje turbūt lėmė vadovų pasitikėjimas manimi. Pandemijos metu policijos vaidmuo taip  pat buvo labai reikšmingas, teko įgyvendinti kai kurias pandemijos kontrolės priemones. Po to netikėtai užklupo nelegali migrantų banga, kuri tęsiasi iki šių dienų. Kaip žinia, mūsų apskrities komisariatas ribojasi su Baltarusijos siena, tad šiame regione vyko intensyviausi nelegalios migracijos procesai. Teko telkti pagalbą pasienio pareigūnams, vėliau užtikrinti nelegalių migrantų apsaugą nelegalių migrantų apgyvendinimo centruose tiek Alytaus mieste, tiek rajone, Varėnoje, Lazdijuose. Sprendimų reikėjo čia ir dabar, reaguoti teko nedelsiant.

Šių metų vasarį prasidėjus karui Ukrainoje, į mūsų šalį pradėjo plūsti pabėgėliai iš Ukrainos. Alytuje buvo įsteigtas pirmasis šalyje pabėgėlių registracijos centras, iš kur teko organizuoti tolesnę pagalbą jiems. Esu šio centro koordinatorius ir teko pamatyti labai daug – nuo verkiančių moterų, sužinojusių apie kare žuvusius vyrus, sūnus, iki sveikatai ypač pavojingai išsekusių vaikų“, – pasakojo M. Struckas.

Ypač jam labai įsiminė situacija, kai į Pabėgėlių registracijos centrą atvyko moteris su mažamečiu vaiku, kuris buvo labai išsekęs, o nuvykus į ligoninę, paaiškėjo, kad jam jau grėsė pavojus gyvybei.

Problemų nėra, tik iššūkiai

Maža to, Mantui teko ir kita užduotis – dirbant su savanoriais, reikėjo išmokti juos motyvuoti, suburti bendram tikslui, o ir pačiam parodyti daugiau lankstumo.

„Iššūkių buvo daug, man kaip tai kempinei teko sugerti daug emocijų, daug pamatyti. Visa tai labai išvargindavo emociškai. Juk mes žmonės, ne robotai. Tačiau man pačiam nepalūžti krizinėse situacijose visuomet padeda požiūris, kad problemų nėra, tik iššūkiai, kuriuos visuomet galime įveikti, išspręsti“, –  įsitikinęs pareigūnas.

M. Struckas prisipažino, kad, dažnai net sugrįžęs į namus, su šeima daug kalbėdavosi apie darbą, nes jausdavo poreikį išsikalbėti, išlieti susikaupusias emocijas.

Pareigūnas tvirtino, kad visų šių krizių, ypač karo, akivaizdoje keitėsi ir jo paties požiūris, pradėjo labiau vertinti laiką, praleistą kartu su šeima.

„Dabar po darbų, mokyklų, darželių išties dažniau atrandame veiklų kartu, laiko vieni kitiems. Sakyčiau labai sustiprėjo ir mūsų visos šeimos ryšys, nes kai pamatai visas tas baisybes aplinkui, supranti, kokie laimingi esame“, – kalbėjo pareigūnas.

Pokalbiai apie karą – ir su vaikais

Mantas – trijų vaikų tėtis, kurį jie mato iš darbo sugrįžtantį pavargusį, kartais ir emociškai išsekusį. Regis išsikalbėti su šeima, kartais būna efektyviausias vaistas atsigauti emociškai.

„Apie karą Ukrainoje daug kalbamės ir su vaikais, nes jiems viskas labai įdomu. Galiausiai ir jie patys ėmė raginti mane vieną ukrainiečių šeimą įsileisti į savo namus. Džiaugiuosi, kad jie suprato, kas vyksta ir kad reikia padėti. Taip vystosi jų empatija, bendravimas su žmonėmis“, – įsitikinęs Mantas.

Jam labai įsiminė ir dar viena istorija, kai žurnalistų paklaustas, kodėl atvyko į Lietuvą, maždaug ketverių vaikas iš Ukrainos atsakė, kad dabar jo šalyje įvyko didelė avarija.

„Tėvai labai stengiasi vaikus apsaugoti nuo neigiamų emocijų, tačiau, mano įsitikinimu, vaikai turi žinoti, suprasti, kas vyksta pasaulyje, kad ir kokia ta teisybė būtų žiauri. Manau, kad vaikai turi suprasti, kas yra karas, dėl ko tai vyksta. Todėl ir pats savo vaikams sakau tik tiesą ir nieko nuo jų neslepiu“, – patirtimi dalijosi pareigūnas.

Svarbiausia – padėti

Visos šios krizės Mantui atvėrė ir naujų dalykų. Pavyzdžiui per pandemiją su žmona pasistatė šiltnamį. Laisvalaikiu jis visuomet stengiasi pasinerti į aktyvesnes veiklas, namuose darbų netrūksta, mėgsta pasivaikščioti, pabėgioti, o jeigu norisi pasyvesnio laisvalaikio, tuomet į rankas paima knygą.

Na o savo profesinę šventę – Angelų sargų dieną – Mantas leidžia su šeima ir būtinai šią progą paminės šventine vakariene.

„Mes gal ir jaučiamės esantys tais angelais sargais, bet ne visi žmonės taip galvoja apie mus. Manau, kad iš mūsų šūkio „Ginti, saugoti, padėti“ svarbiausia dalis yra padėti žmogui. Kiekvienam pareigūnui yra labai malonu padaryti gerą darbą ir kažkam padėti. Bent jau man, tai varomoji jėga šiame darbe. Turbūt nėra geresnio jausmo, kai, pavyzdžiui, pavyksta surasti gyvą ir sveiką dingusį žmogų ir tokią žinią pranešti artimiesiems.

Dėl to didžiuojuosi savo tarnyba, jaučiuosi joje atradęs save. Man patinka, kad šiame darbe nėra monotonijos ir kiekviena diena yra netikėta“, – tikino M. Struckas.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.