Alytaus ekonomikos forume – dešimtmečius pranokę iššūkiai ir apokalipsės nežadančios prognozės

Alytaus miesto savivaldybės nuotraukos.

Alytuje praūžusiame verslo forume „Gyvenu čia – dirbu visame pasaulyje“ gijos nusitęsė nuo netikėtai pasaulį užklupusios pandemijos ir jos sukeltų padarinių iki šių dienų aktualijų, kylančių iššūkių dėl energetikos krizės, karo Ukrainoje diktuojamos geopolitinės situacijos bei netrūko įžvalgų apie tai, ko galima tikėtis artimiausioje ateityje. Buvo kalbėta apie tai, kaip visi šie faktoriai palietė regionus, dalintasi gerąja patirtimi, kokių galimybių jie turi suklestėti. Forumo dalyviai išgirdo prognozių, kad šoką patirianti ekonomika turi galimybių išvengti apokaliptinio scenarijaus.

Ketveri metai iššūkių savivaldai pranoko dešimtmetį

Forumo dalyvius sveikino Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, pabrėžęs, kad pastarieji ketveri metai savivaldai ir verslams buvo tokie kupini iššūkių, su kokiais neteko susidurti per dešimtmetį.

Meras pažymėjo, kad po paskutinės buvusios ekonominės krizės verslams pavyko ne tik atsigauti, bet ir suklestėti. Naujausios krizės užuomazgos, prasidėjusios nuo netikėtai pasaulį užklupusios pandemijos, išmokė daugybės dalykų.

„Stojo verslai, paslaugos, daugybė kitų dalykų, tačiau išgyvenome, kai kas transformavosi, kai kas neatlaikė, kai kas naudojosi pagalba. Šiandien vėl verslas stojasi ant kojų, tačiau ir vėl užklumpa nauji iššūkiai. Dar visai neseniai kalbėjome apie darbuotojų trūkumą. Miestas net ieškojo galimybių įdarbinti bausmę įkalinimo įstaigose atliekančius asmenis. Geopolitinė situacija vėl viską sudėliojo savaip, kai į Lietuvą ėmė plūsti nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Jie pakeitė mūsų miesto gyvenimą. Šiuo metu trys procentai jų sudaro mūsų miesto diasporą. Kai kurie čia dirba, įsiliejo į švietimą, kultūrą ir tampa mūsų miesto dalimi.

Teko domėtis, kiek iš jų nori sugrįžti atgal į Ukrainą. Paaiškėjo, kad tokių yra apie 40 procentų, tačiau tuo atveju, jeigu turėtų kur grįžti.

Šiandieninė situacija verčia galvoti apie tai, kad dar sulauksime nemažai žmonių iš Ukrainos, kurių dalis čia pasiliks.

Matome, kas vyksta ir Rusijoje, iš kurios dabar bėga ne patys vargingiausi gyventojai, kurie, tikėtina, integruosis Europoje“, – kalbėjo N. Cesiulis.

Jis paminėjo  ir trūkinėjančias logistines grandines, su kuriomis susidūrė verslai. Logistikos kaštai jiems tapo nepakeliami daugelyje sričių.

Meras palietė ir vieną skausmingiausių šių dienų aktualijų – energetinę krizę Europoje. Miesto vadovui ne kartą apie iškilusius iššūkius teko kalbėtis su verslo atstovais, tačiau pabrėžė, kad savivaldos rankos šiuo klausimu yra surištos, mat visa tai priklauso nuo Vyriausybės sprendimų.

Susiklosčiusi situacija, pasak mero, diktuoja būtinybę kalbėti apie ateitį, kas mūsų laukia ir kaip atrodys pasaulis.

Esą visi iššūkiai išmokė daugybę naujų dalykų, paskatino naujų tendencijų kaip antai tuštėjantys didmiesčiai ir pilnėjantys regionai.

„Man smagu matyti kai kuriuos skaičius ir tendencijas – daugėja vaikų mokyklose, į gerąją pusę keičiasi išvažiuojančiųjų ir grįžtančiųjų santykis. Džiaugiuosi kai kuriais Vyriausybės sprendimais – tvarkomais strategiškai svarbiais keliais, kardinaliai keičiančiais jungtis, greičius. Miestas eina į žaliąją kryptį, nuolat atsinaujinančią techniką, elektrinius autobusus, besiplečiantį saulės jėgainių tinklą. Ypač džiaugiuosi žmonių noru keistis, kalbėtis. Turime perspektyvų, tačiau jos labai priklauso ir nuo verslo, jo sumokamų atlyginimų, žmonių perkamosios galios, kas leidžia pritraukti ir naujų investuotojų. Devynios įmonės, statomos Pramonės parke, nuteikia labai optimistiškai. Tačiau ar turėsime, kad jose dirbs, ar turėsime kompetentingą darbo jėgą? Tam reikės aukštosios mokyklos, profesinio rengimo centro pagalbos“, – kalbėjo N. Cesiulis.

Ekonomisto prognozėse – apokalipsės nėra

Apie dėl pandemijos ir karo susiklosčiusią situaciją visame pasaulyje bei įžvalgomis, ko galima tikėtis artimiausioje ateityje kalbėjo vyresnysis „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.

Nors prognozuoti šiuo metu yra itin nedėkingas metas, tačiau, jo įsitikinimu, nuo 2023 metų  antros pusės jau galima tikėtis ekonominio pavasario.

Šiuo metu ekonomika visame pasaulyje lėtėja, tačiau, ekonomisto manymu, katastrofos nėra. Slopsta perkamoji galia, krenta vartojimo rodikliai, traukiasi darbo užmokestis, gyventojai ir įmonės, norėdamos sumažinti patiriamus infliacijos padarinius, ėmė skolintis daugiau. Nepaisant to, vis dar gera situacija išlieka Europos darbo rinkoje, nors laisvų darbo vietų skaičius mažėja ir išlieka itin aukštas nerimo lygis dėl ateities. Darbuotojų trūkumo problema tapo ne tokia ūmi. Nedarbo lygis Europoje – istoriškai mažas – 6,6 proc.

Pramonės sritis taip pat ėmė mažinti apsukas, ypač ši situacija ėmė blogėti dar šią vasarą, kai energetiką pasivijo kainų šokas. Dėl to ėmė slopti eksportas ir ekonomikos augimas.

Su infliacija susiduria visas pasaulis, o Baltijos šalyse ji didžiausia – per 20 procentų. Didžiausias kainų šokas – energetikos ir maisto srityje.

Pandemijos akivaizdoje ėmė augti būsto rinka, kai kur pardavimai šoktelėjo dvigubai, o tam įtakos turėjo ir Ukrainoje pradėtas karas.

Ekonomistas mato ir pirmuosius ženklus, kad ši būsto rinkos manija jau ėmė slūgti, tad laukiama būstų kainų kritimo.

Pastebėta ir tai, kad bankai, bandydami kovoti su infliacija, kelia palūkanas.

Ekonomistas teigė nemanantis, kad recesija bus gili.

Jo įsitikinimu, Europa pakankamai neblogai pasiruošusi ištverti šią žiemą, dujų atsargas pavyko užpildyti taip pat užtektinai.

Teigiamų tendencijų matoma ir pačioje energetikos srityje – slūgsta elektros kainos, tai leidžia atpiginti žaliavas, taip pat ir naftą.

V. Šimkaus teigimu, visos Europos laukia sudėtingi artimiausi 6-9 mėnesiai, bet apokaliptinio scenarijaus galimybės jis neįžvelgia. Jis prognozuoja, kad infliacija ims žemėti dar šiemet, o kitąmet ji sieks jau apie 7 procentus, o 2024-aisiais jau tikriausiai kalbėti teks apie defliaciją.

Forume – įkvepianti Molėtų krašto patirtis

Patirtimi, kaip gali suklestėti regionai, dalijosi UAB „Teltonika loT Group“ prezidentas Arvydas Paukštys. Jis dalijosi Molėtų, kurie yra jo gimtasis kraštas, gerąja patirtimi.

Jau spalį čia duris atvers „Teltonikos“ technologijų centras, kuriame dirbs pusė tūkstančio darbuotojų. Šiam projektui įgyvendinti prireikė 34 mln. eurų. A. Paukščio tikinimu, susidurti tenka su iššūkiu dėl specialistų, todėl ypač didelį dėmesį skiria tam, kaip juos čia pritraukti.

Ilgametė A. Paukščio patirtis versle parodė, kad svarbus yra ne tik atlygis, bet ir pagarba darbuotojams bei pasitikėjimas jais. Taip pat, pranešėjo tikinimu, darbo užmokestis darbuotojams mokamas tokio paties dydžio kaip ir didmiesčiuose.

Šio verslo atėjimas Molėtams – ypač ženklus perspektyvų prasme, mat šios įmonės sumokami mokesčiai savivaldai planuojama sudarys apie 37 proc. viso Molėtų biudžeto.

Kaip įveikti energetinės krizės iššūkį?

Apie tai, kokių neišnaudotų perspektyvų turi Alytus, nuotoliu prisijungęs prie forumo dalyvių kalbėjo Alytaus šilumos tinklų generalinis direktorius Mindaugas Nevardauskas.

Pirmiausia jis kalbėjo apie artėjančio šildymo sezono iššūkius – užsidariusius biokuro tiekimo kanalus iš trečiųjų šalių, nepakankamus vietinius biokuro gamybos pajėgumus, padidėjusią konkurenciją biokuro rinkoje, pakilusias kainas, neaiškias dujų tiekimo perspektyvas bei ypač trūkstamą valstybės pagalbą šilumos gamintojams. M. Nevardausko tikinimu, alytiškiams šildymas šiemet gali brangti iki 20 procentų.

Pasak jo, energetinės krizės akivaizdoje prioritetus reikėtų skirti ne šildymo sąskaitų kompensavimui, o renovacijai.

Šiuo metu besilaikančios ypač aukštos energetikos kainos ypač išaugino renovacijos potencialą. O tai leistų ne tik sunaudoti mažiau šilumos energijos, ją taupyti, bet ir atsinaujinti. Esą mažai kalbama apie tai, kad renovacijos procesas yra neišvengiamas.

M. Nevardausko įsitikinimu, Alytuje renovacijai ypač didelė rinka – per 700 pastatų, tad renovacija galėtų išjudinti darbo rinką, paskatinti lėšų surinkimą į savivaldos biudžetą. Tačiau tam yra trukdžių, tokių kaip nepakankamas tarpinstitucinis koordinavimas, savivaldos įsitraukimas, pastatų savininkų nenoras skolintis, nepakankama informacija apie renovacijos naudas, taip pat trūksta ir savivaldybių vadybinių pajėgumų.

Kaip papildomą galimybę taupyti, M. Nevardauskas įvardijo šilumos punktų automatizavimą ir optimalų jų sureguliavimą.

Ir regione galima sukurti tarptautinėje arenoje aktyvią verslo imperiją

Patirtimi apie tai, kaip gyvendamas Alytaus krašte, sukūrė verslo imperiją, turinčią platų tarptautinį tinklą, dalijosi buvęs ilgametis „Vita Baltic International“ vadovas Vladislavas Gunevičius.

Jis prisiminė, kaip buvo pakviestas statyti šiuo metu ne vieną dešimtmetį Alytaus rajone veikiančią porolono gamyklą. V. Gunevičius jau ketverius metus vadovauja „Vita Group“ Šiaurės regionui – vienai įmonei Lietuvoje ir dar penkioms Lenkijoje.

Pranešėjas daug kalbėjo ir apie darbinės kultūros svarbą, darbuotojų saugumą, principines nuostatas.

Visai neseniai „Vita Baltic International“ minėjo ketverius metus be nelaimingų atsitikimų darbe.

Taip pat V. Gunevičius pabrėžė, kad prasidėjus karui Ukrainoje, nedelsiant buvo priimtas sprendimas nutraukti visus ryšius tiek su Rusija, tiek su Baltarusija.

Buvo pabrėžtas faktas, kad „Vita Baltic International“ tarp TOP 500 Lietuvos mokesčių mokėtojų yra 135 vietoje.

„Vita Baltic International“ yra svarbus ir socialinis atsakingumas, todėl bendrovė yra nuolatinė, aktyvi įvairių socialinių akcijų rėmėja ir organizatorė.

Buvęs ilgametis „Vita Baltic International“ vadovas akcentavo, kad įmonei labai svarbus tvarumo principas, tad į šią sritį taip pat labai daug investuojama.

Baigdamas pranešimą, V. Gunevičius pabrėžė, kad visuomet svarbu galvoti apie rytojų, o mažas regionas dar nieko nereiškia, kolektyviškumas, pasak jo, gali labai daug nuveikti.

Diskusijoje – verslų patirtis

Apie naudas verslui ir apie dėmesio vertus dalykus užmezgant dalykinius santykius kalbėjo Mykolo Romerio universiteto docentas, „Teisė ir FinTech“ studijų programos vadovas Marius Laurinaitis.

Oficialiąją forumo dalį vainikavo diskusija apie tai, kokią lyderystę diktuoja naujoji hibridinė realybė. Diskusijos dalyviai – darbužių konstravimo, siuvimo bendrovės „TexTera“ vadovė Ramunė Žemėnienė, statybų bendrovės „VA Statyba“ vadovas Virginijus Almanaitis, keleivių pervežimo bendrovės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas ir „Vita Group“ Šiaurės regiono vadovas Vladislavas Gunevičius.

Diskusijos dalyviai dalijosi patirtimi, kaip jiems pavyko įveikti pandemijos ir šiuo metu tebesitęsiančios įtemptos geopolitinės situacijos įtakotus iššūkius, kaip juos visa tai keitė kaip vadovus, kokias pamokas jiems pavyko išmokti.

Forumą vainikavo teatralizuotas Alytaus miesto teatro aktorių pasirodymas.

Panašūs įrašai:

Vienas komentaras apie “Alytaus ekonomikos forume – dešimtmečius pranokę iššūkiai ir apokalipsės nežadančios prognozės

  1. Forumas. Skambus žodis. O kodėl to forumo salė buvo tuščia ? Tik keliolika, kalbama iš savivaldybės atsiųstų klerkų, žiovavo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.