Alytiškis meteorologas: kaip pasikeitė klimatas Alytuje?

Visai neseniai, maždaug prieš pusantrų metų, visame pasaulyje buvo atnaujinta standartinė klimato norma (į 1991–2020 m. laikotarpį). Ne išimtis ir Lietuva, todėl šiek tiek pasikeitė sąlygos, kurios pas mus šalyje dabar yra laikomos normaliomis. Nors Lietuvos meteorologai įprastai kažką lygindami dažniausiai kalba tik apie Vilnių, Kauną ir Klaipėdą (t. y. didžiausius šalies miestus), tačiau taip yra ne tik dėl daug mažesnio Alytaus gyventojų skaičiaus, bet ir dėl to kad Dzūkijos sostinėje nėra ir niekada per ~120 metų nebuvo plataus spektro stebėjimus atliekančios meteorologijos stoties. Dėl šios priežasties dalį klimatinės informacijos tenka išskaičiuoti remiantis aplinkinėmis meteorologijos stotimis. Ir visgi, pats būdamas alytiškiu bei pagal išsilavinimą meteorologu, nusprendžiau trumpai apžvelgti kaip keitėsi klimatas pas mus, Pietų Lietuvos centre.

Kaip pakito oro temperatūra?

Vidutinė metinė oro temperatūra 1991–2020 m. laikotarpiu Alytuje siekė 7,4 °C, o 1961–1990 m. buvo 6,3 °C. Dabartinėmis klimato sąlygomis vidutinė metų oro temperatūra tapo 1,1 °C aukštesnė nei anksčiau buvusio klimato sąlygomis. Toks pokytis, kalbant apie vidurkį, yra išties labai didelis. Kad būtų paprasčiau suprasti, duosiu vaizdingą pavyzdį: toks temperatūros pokytis būtų, jei Alytų staiga perkeltumėme į pietvakarius maždaug200–250 kilometrų, kur klimatinės sąlygos yra mažiau atšiaurios nei pas mus.

Kaip pakito kritulių kiekis?

Vidutinis metinis kritulių kiekis Alytuje (lyginant skirtingus laikotarpius) išaugo ~8 %: nuo 619 mm iki 666 mm. Kritulių iškrenta truputį mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje ir apie 15–20 % mažiau nei šalies vakaruose. Nors metinis kritulių kiekis Alytuje išaugo, bendras dienų su krituliais (kai nors truputį palyja ar pasninga) skaičius sumažėjo. Nežiūrint to, išaugo dienų skaičius, kuomet iškrenta gausesni krituliai (pvz. praslenka liūtys).

Kaip pakito Saulės spindėjimo trukmė?

Vidutinė metinė Saulės spindėjimo trukmė Alytuje išaugo ~7 % arba 130 valandų: nuo 1735 iki 1865 val. Nors Dzūkijos sostinės reikšmė yra šiek tiek mažesnė už šalies vidurkį (1914 val.), tačiau Alytus, galime sakyti, patenka ant simbolinės Lietuvą pusiau padalinančios ribos: į vakarus nuo miesto pusėje šalies Saulė šviečia ilgiau, o į rytus – trumpiau. Kaip ir visoje Lietuvoje, Alytuje labiausiai saulėtumas išaugo pavasario mėnesiais, antroje vasaros ir pirmoje rudens pusėje.

Kaip pakito vėjo greitis?

Vidutinis metinis vėjo greitis Alytuje sumažėjo 0,5 m/s: nuo 3,2 m/s iki 2,7 m/s (Lietuvos vidurkis – 3,1 m/s). Įdomu tai, kadDzūkijos sostinėje pučiantys vėjai vidutiniškai vieni silpniausių Lietuvoje. Taip yra todėl, nes miestas ne tik įsikūręs ramiame Nemuno slėnyje, bet ir yra tolokai nuo jūros. Be to visa Dzūkija pasižymi dideliu apylinkių šiurkštumu: daug miškų ir kalvų, kurie susilpnina vėjus. Nuo Alytaus miesto keliaujant į vakarus, link Suvalkijos lygumų, vėjo greitis išauga, nes vietovėse kur nėra daug medžių ir kalvų jis gali labiau įsibėgėti ir sustiprėti.

Kaip pakito metų laikai?

Lyginant 1961–1990 ir 1991–2020 m. laikotarpius nustatyta, kad meteorologinio pavasario sezono trukmė Alytaus apylinkėse 2–3 dienomis tapo trumpesnė, o rudens –1–2 dienomis ilgesnė. Labiausiai pakito vasaros ir žiemos sezonai. Vasara Alytuje pailgėjo daugiau nei 2 savaitėmis, o žiema panašiai tiek sutrumpėjo. Tuo pačiu, skaičiuojama kad labai šaltų žiemiškų dienų sumažėjo maždaug trečdaliu: nuo 17 iki 11 per metus, o vasariškai šiltų išaugo nuo 26 iki 37 per metus. Dėl sparčios klimato kaitos nuo 90 iki 70 sumažėjo ir dienų skaičius per metus, kai ant žemės paviršiaus yra bent 1 cm ar daugiau sniego. Taip pat, net trečdaliu, nuo 65 iki 41, sumažėjo dienų skaičius per metus, kai ant žemės yra bent 5 cm sniego. Taigi, žiemos tapo gerokai mažiau sniegingesnės nei būdavo anksčiau.

Šį kartą apie klimatines sąlygas mūsų mieste tiek. Na o netolimoje ateityje jums pabandysiu atsakyti į dar keletą labai įdomių klausimų į kuriuos atsakymą galėtų pateikti tikrai ne kiekvienas Lietuvos meteorologas: kurioje Alytaus dalyje žaibai trankosi dažniausiai, kur mieste kritulių iškrenta daugiausiai ir kur sniego danga bei rūkas išsilaiko ilgiausiai.

Kaip pasikeitė klimatas Lietuvoje LHMT svetainėje galite skaityti klimatologų specialiai parengtą leidinį: http://www.meteo.lt/documents/20181/103901/Lietuvos_klimato_pokyciu_vertinimas_lyginant_klimato_normas.pdf

Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.