Alytuje – unikali paroda: molinukams parašė spektakliu virtusias sakmes

Alytaus miesto savivaldybės nuotr.

Alytuje startavo pirmasis renginių ciklo „Etnomėnesiai“ įvykis, kurio metu žinoma Lietuvos etnografė Ona Drobelienė pristatė dzūkiška tarme parašytą savo knygą „Molinukų sakmės“, įkvėptą Dzūkijos keramikės Rūtos Indrašiūtės molinių dirbinių. Sakmes iliustruojančiose, knygos dailininkės Gintarės Markevičienės nuotraukose įamžinti keramikės moliniai dirbiniai tarsi netikėtai atgijo ir su jais susipažinti galima Alytaus miesto savivaldybėje eksponuojamoje jų parodoje.

Molinukai atgijo knygoje, o sakmės virto spektakliu

Antradienį Alytaus miesto savivaldybės fojė buvo pristatyta O. Drobelienės knyga „Molinukų sakmės“ ir atidaryta šią knygą iliustruojančių herojų R. Indrašiūtės keramikos dirbinių paroda.

Projekto „Molinukų sakmės“ kuratorė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė Modesta Tarasauskienė sako, kad pagrindinė šio projekto idėja – tradicinio meno kūrinius bei garbius ir iškilius Dzūkijos autorius pristatyti jaunesnei auditorijai – vaikams iki 13 metų, o taip pat ir jų tėvams. Tikimasi, kad pristatyta knygelė bus aptarinėjama ir mokyklų suoluose.

„Gražia, skambia dzūkiška tarme parašytoms autorės sakmėms atitinkamai buvo parengtos ir iliustracijos. Jose įamžinti tradiciniai kūrėjų kūriniai. „Molinukų sakmėse“ naudojome Dzūkijos keramikės Rūtos Indrašiūtės kūrinius. Kiekvienas jų pasakoja savo istoriją, yra įkvėpti Dzūkijos šilų. Tai – augalai, paukščiai, gyvūnai. Pagal šiuos kūrinius etnologė Onutė Drobelienė parašė sakmes apie ežiuką ir gyvatukę, busilą, neužmirštuolę, dukralę Žemyną ir kitus“, – pasakojo M. Tarasauskienė.

Knygelė išleista remiant Kultūros tarybai, 1500 egzempliorių tiražu. 500 jų bus išdalinta Alytaus mokykloms, 200 – Varėnos vaikams.

Pagal šią knygelę Alytaus „Drevinuko“ teatras pastatė spektaklį, kuris bus rodomas Alytaus miesto teatre rugsėjo 21 dieną.

„Vaikai labai stengėsi išmokti tą dzūkišką šnektą, kai kurie žodžiai jiems buvo net nesuprantami. Matėme kaip jie stengėsi, nes spektaklis jau buvo pristatytas Dzūkų kultūros festivalyje „Čiulba ulba“. Kad būtų lengviau skaityti dzūkiška tarme parašytas sakmes, yra pridėtas žodynėlis. Mūsų tikslas ir yra, kad vaikai girdėtų dzūkišką šnektą ir matytų Dzūkijoje gimusius kūrinius“, – pasakojo M. Tarasauskienė.

Sakmes įvertino anūkės

Vaikams skirta Onutės Drobelienės knyga yra pirmoji. Joje – vienuolika dzūkiška tarme parašytų sakmių.

„Turiu septynis anūkus ir jiems visuomet seku pasakas – gyvai, telefonu, internetu. Tiesiog jie man sako apie ką nori pasakos, o aš improvizuoju. Kai man pasakė, kad planuojama išleisti knygą, kurioje būtų keramikės Rūtelės Indrašiūtės darbai ir jiems reikia sukurti sakmes, sutikau pabandyti jas sukurti.

Ant kiekvienos jos lipdytos puodynėlės galima surasti siužetą. Planavau atidžiai apžiūrėti jos darbus, tačiau staiga ištiko koronė. Teko asociatyviai rašyti sakmes iš to, kiek prisiminiau piešinių ant Rūtelės puodynėlių.

Sakmes rašiau žiemos vakarais, tiesiog, kas šaudavo į galvą. Tikrai neteko kankintis, buvo tarsi smagus žaidimas“, – pasakojo O. Drobelienė.

Knygelės autorė neatmeta galimybės išleisti ir antrą knygelę vaikams, bet tai priklausys nuo įkvėpimo, nuotaikos.

Iš Aukštaitijos kilusiai etnografei, pedagogei dzūkiška tarmė nekėlė jokių iššūkių, mat šią tarmę ji girdėdavo nuo vaikystės.

„Man nebuvo kažko specialiai sunkaus. Gal kartais paieškodavau kokio žodžio, nueidavau pas močiutę išprovokuoti ką nors papasakoti apie gyvenimą, prisiminimus, kartais atsiklausti, kokį žodį dažniau naudoja. Ačiū Dievui dar turiu konsultantų, kalbančių dzūkiškai. „Molinukų sakmėms“ teko sudaryti ir žodynėlį“, – pasakojo autorė.

Naujosios sakmės jau patikrintos ir įvertintos Onutės anūkų. Jas išgirdo 4-erių ir 5-erių metų mergaitės. Iš pradžių knygelė joms buvo perskaityta netarmiškai.

„Jos kartu su manimi vartė knygelę ir rado žodyną. Paklausė, kas čia. Atsakiau, kad žodynėlis. Liepė paskaityti. Tada pasitikslino, kad skamba visai ne angliškai. Paaiškinau, kad tai dzūkiška tarmė ir ja parašyta visa knyga. Tada jos man liepė knygą skaityti iš naujo dzūkiškai. Mažoji sako: „O, kaip protingai parašyta“.  Išklausiusi visas knygelės sakmes atsiduso ir tarė: „Ir aš dabar procinga“.

O didžioji ėmė klausinėti, kas tokia tarme kalba ir nusprendė jos taip pat mokytis“, – pasakojo O. Drobelienė.

Iššūkis dailininkei – atrasti sąsajas

Iliustruojant šią knygą labai daug fantazijos ir darbo pridėjo Alytaus miesto savivaldybės etninės kultūros koordinavimo tarybos pirmininkė G. Markevičienė.

„Tai buvo unikali ir iššūkių kupina užduotis, nes turėjau surasti sąsajas su Rūtos Indrašiūtės keramikos dirbiniais ir Onutės Drobelienės sukurtomis sakmėmis. Stengiausi pateisinti abiejų kūrėjų lūkesčius. Nesinorėjo, kad knygelė būtų kaip katalogas, o kaip knygos autorės sakmių vaizdinių tęsiniai. Įdomu tai, kad Onutė sakmes rašė atskirai, o Rūta molinukus kūrė iš savo pasaulio, tad man teko misija sukurti iliustracijas, kurios būtų tarsi tęsinys abiejų kūrėjų kūrinių.

Fotografijų buvo labai daug. Ilgai ieškojau atitikmenų. Rūtelės darbuose dominuoja ornamentika, todėl ir pačios knygelės įrėminimui buvo pasirinkta ta pati stilistika.

Norėjosi knygoje sutalpinti kuo daugiau keramikos darbų, nes Rūtelės darbų pasaulis yra labai platus, gausus detalėmis, vaizdiniais, pasakojimais. Kėliau sau užduotį savaip sukurti iliustracijas, gyvybės pilnus statiškus kūrinius perteikiant fotografijose.

Labai smagu, kad su iliustracijose esančiais molinukais galima susipažinti gyvai juos pamačius parodoje“, – džiaugėsi G. Markevičienė ir pridūrė daug dėmesio skyrusi ir knygelės teksto išdėstymui, šriftui, kad knygelę skaityti būtų kuo maloniau ir lengviau.

Nors tai ne pirmas tokio pobūdžio darbas, knygelės dailininkė pripažįsta, kad tai buvo pirmoji tokia unikali užduotis.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.