Ambicingas planas atgaivinti laivybą Nemuno aukštupyje neišvengiamai liečia ir savivaldybes, kurioms teks pasirūpinti prieplaukomis, uostais ir kita reikalinga kranto infrastruktūra. Paaiškėjo, kad valstybė tam nėra numačiusi finansavimo, tad jo teks ieškoti Europos sąjungos struktūros fonduose ar net iš pačių savivaldybių biudžetų. Iš pradžių skeptiškai į laivybos Nemunu atgaivinimą žiūrėję Alytaus miesto ir rajono merai, šiandien yra pasiryžę apie tai svarstyti rimtai ir net jau yra nusimatę, kokių darbų galėtų imtis. Alytaus mieste galėtų atsirasti dar viena nauja prieplauka pramoginei laivybai ir dar viena – pramoninei. Alytaus rajone kalbama apie galimybę Punioje įrengti mobilią prieplauką. Merai atsargūs, jie sako, kad šiems darbams imtis kol kas trūksta konkretumo ir aiškumo, o verslininkai siūlo pradėti nuo elementariausios infrastruktūros, kurios iki šiol nėra.
Nemuno aukštupis turi potencialą
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas antradienį Alytaus miesto ir rajono valdžios atstovams dar kartą detaliai pristatė laivybos Nemuno projekto planus ir šiuo metu Nemuno aukštupyje vykdomus upės vagos valymo darbus.
„Planai ambicingi. Situaciją Nemuno aukštupyje pradėjome analizuoti prieš dvejus metus ir pamatėme milžinišką potencialą. 2018 metais savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuris atvėrė galimybę vystyti šį vandens kelią. Jau matome vis konkretesnius savivaldybių planus, prie kurių deriname darbus. Norime sutvarkyti aukštupį taip, kad jame vyktų aktyvi laivyba ir sujungti miestus Nemunu“, – sakė V. Vinokurovas, pabrėžęs, kad pastaruoju metu laivyba išgyvena renesansą.
Šiuo metu žemsiurbė-žemkasė dirba Birštono krašte, kur labiausiai laivuojama vieta, o jau kitų metų viduryje planuojama darbus pradėti ir Alytaus krašte.
V. Vinokurovas pabrėžė, kad Nemuno aukštupis niekada nebuvo tvarkytas, tačiau jo būklė stebėtinai gera. Iki šiol čia buvo vykdoma tik mažoji laivyba, o išvalius Nemuno vagą, planuojama vykdyti keleivinę-pramoginę laivybą, taip pat čia išsitekti galėtų ir pramoninė. Bendras Nemuno vagos aukštupyje ilgis yra 251 km, o 157 iš jų yra neeksploatuojamas vandens kelias.
Vykdant Nemuno vagos valymo darbus, prioritetas teikiamas Nemuno žemupiui – tarptautiniam vandens keliui E41, kuris driekiasi nuo Kauno iki Klaipėdos,
Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos vadovo, kol kas darbai vyksta sklandžiai, tad numatyta ankstinti planą Nemuno aukštupio vagos valymo darbams, kurių pabaiga numagtyta 2025 metams.
Reikės ir savivaldybių pagalbos
Vidaus vandens kelių direkcija tikisi pagalbos iš savivaldybių. Iš jų tikimasi aiškaus plano, ko tikisi iš laivybos Nemunu.
Vidaus vandens kelių direkcija pasirūpins Nemuno vagos išvalymu, o savivaldybės savo ruožtu turėtų pasirūpinti visa reikiama kranto infrastruktūra – prieplaukomis, uostais, turizmo maršutais, komunaline infrastruktūra. Deja, valstybė nėra tam numačiusi finansavimo, tačiau, V. Vinokurovo tikinimu, savivaldybės turėtų kelti klausimą ministerijos lygmenyje ir argumentuoti poreikį.
Anksčiau kiek skeptiškai laivybos Nemunu atgaivinimo projektą vertinę Alytaus miesto ir rajono merai, dabar yra pasiryžę svarstyti galimybes įrengti reikiamą infrastruktūrą, tačiau yra atsargūs ir pirmiausia reikalauja konkretumo.
Lėšų ieškos Europos sąjungos fonduose
„Pats planas nuteikia optimistiškai, tačiau pesimizmo įneša tai, kad kaip visuomet baigiasi pinigai, brangsta kuras ir panašiai. Išgirdome, kad Nemuno aukštupiui sutvarkyti tereikia vos 5 milijonų eurų, manau, kad tikrai surasime tokius pinigus europinės dimensijos lygmenyje ar galų galiausiai prašysime Vyriausybės.
Judam šiuo klausimu toliau, savivaldybės turi ruošti prieplaukas ir prie to jos tikrai prisidės. Iki spalio mėnesio turime pasidaryti tam tikrus namų darbus, parengti bendrą planą atsakingoms ministerijoms. Žinoma, visa tai svarbu derinti ir su verslininkais, domėtis, ką jie planuotų daryti – statyti kavines ar teikti laivybos paslaugas. Savivaldybė savo programoje numačiusi ir keltus, kurie keltų į Punios šilą, Nemunaitį.
Planuojame organizuoti viešą svarstymą tiek ir su pačia rajono bendruomene.
Man atrodo, kad judame į priekį, jau matome realius darbus ir Nemunas išties atgis. Tikimės, kad jau po kelerių metų tame 60 kilometrų Alytaus rajone besitęsiančiame Nemuno ruože matysime daugybę laivų“, – vylėsi Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
Meras pabrėžė, kad labai svarbu, jog įrengus prieplaukas, uostus, jie neliktų stovėti nenaudojami ir nebereikalingi.
Atgaivinus laivybą Nemuno aukštupyje, tikimasi ir turizmo srities atsigavimo, taip pat atsiversiančių galimybių iš Alytaus krašto Nemunu nuplaukti į Kauną ar net ir pačią Klaipėdą.
Alytuje – nauja prieplauka ir pramoninis uostas
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis neslepia anksčiau į idėją atgaivinti laivybą Nemunu žiūrėjęs skeptiškai, tačiau matydamas vykstančius procesus ir iniciatyvas, jis pasiruošęs šią idėją europinėmis lėšomis vystyti ir Alytaus mieste.
„Jau kitąmet Alytuje sulauksime Nemuno vagą valančio laivo, kuris darbus pradės nuo Alytaus lik Nemunaičio, o vėliau nuo Alytaus iki Punios. Alytus su Kaunu susijungs jau artimiausiais metais.
Jeigu viskas pavyks, galvojame apie dar vieną prieplauką Alytuje, kuri būtų statoma už europines lėšas. Tai leis iš Druskininkų, Birštono, Klaipėdos plaukiantiems laivams sustoti Alytuje ir čia papramogauti, pailsėti, pavalgyti, pamatyti miestą, gražiausias jo vietas.
Tai labai populiaru įvairiuose kitų šalių miestuose, todėl regiono merai mato galimybę laivybai Nemunu Dzūkijos krašte. Galbūt ateityje tai atvers galimybę Alytuje turėti ir savo pramoninį uostą bei atverti nišas naujiems verslams“, – kalbėjo Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Pasak jo, pirmoji mintis, kur galėtų būti statoma nauja prieplauka Alytuje, yra Dainų slėnis, mat iš čia atsiveria vaizdingos vietos – aukščiausias Baltosios rožės tiltas, Alytaus piliakalnis, tačiau tam reikalinga ne tik prieplauka, bet ir kita infrastruktūra, viešojo maitinimo vietos, viešbučiai.
Dabartinė Alytuje esanti prieplauka, statyta prieš bene du dešimtmečius, taip pat reikalautų daug investicijų, nes kaip paaiškėjo, ji ne tik ilgą laiką nebuvo aktyviai naudojama, bet ir pastatyta ne itin tinkamoje Nemuno vagos vietoje.
„Čia laivelių nesulaukiame daug. Anuomet politikai pasirinko būtent šią vietą, kuri, kaip paaiškėjo, nebuvo pati tinkamiausia ir geriausia. Jeigu ties ja bus išvalyta Nemuno vaga, turėsime dvi prieplaukas, nes pramoginė laivyba atsigauna“, – sakė N. Cesiulis.
Pramoninį uostą meras matytų Pramonės rajone, prie Tūkstantmečio tilto.
Išgirsti nori būti ir verslininkai
Alytiškis verslininkas Jonas Balčius sako gerai, kad iki šiol nėra jokių konkrečių savivaldybių planų, mat juos reikėtų derinti su verslo bendruomene. Esą svarbu, kad verslo atstovai taip pat siūlytų įvairius variantus ir galimybes įveiklinti Nemuną.
„Turėtume galvoti ne tik apie miesto gyventojus, bet ir svečius, kurie atvykdami čia palieka ir daug pinigų. Džiaugiuosi įvykusia diskusija. Kuo daugiau visuomenė sužinos, kad į Nemuną atsigręžta ne tik žodžiais, politiniais lozungais, bet ir konkrečiais darbais, tuo daugiau bus gauta pasiūlymų, kur gali atsirasti prieplaukos, uostai ir kita reikiama infrastruktūra.
Norint plaukti Nemunu, dabar matau didžiulį nepatogumą – nėra kur palikti laivų, nėra komunalinių paslaugų tinklo. Tai turėtų būti mini uostas su būtiniausia infrastruktūra. Tai paskatintų naujų pramogų, laisvalaikio praleidimo būdų kūrimą.
Visi kritikuoja senąją prieplauką ir tą daro pagrįstai, tačiau ją būtina tobulinti. Džiaugiuosi kad pagaliau buvo atvestas vandentiekis. Dar trūksta elektros ir kitų esminių komunalinių dalykų“, – kalbėjo verslininkas.
Nuskambėjusį faktą, jog senoji Alytaus prieplauka pastatyta netinkamoje Nemuno vagos vietoje, jis neigė. Esą istoriškai būtent nuo čia pradėjo vystytis miestas ir čia jau nuo seno buvo perkėla, leidusi pasiekti Pirmąjį Alytų.
„Tai ideali vieta ir istorine, ir visomis kitomis prasmėmis. Čia pat miesto centras, muziejus, dzūkų alus. Nesu prieš kitas prieplaukas, tačiau senąją taip pat reikėtų vystyti“, – įsitikinęs J. Balčius.