Prisiminti, kas užmiršta, kviečia senovės dienų festivalis Merkinėje

Festivalis, kuriame lankėsi pats Antanas Smetona. Taip apie prieš Antrąjį pasaulinį karą vykusias Senovės dienas kalba Merkinės miestelio gyventojai. Dar tarpukariu organizuota šventė grįžta su nauju ir simboliniu pavadinimu „SAMANOS“. Rugpjūčio 19-21 dienomis Merkinės fabrike viecinių ir užeivių lauks paskaitos, koncertai, ekskursijos, dangaus skliauto tyrinėjimai ir pagal archeologinius duomenis atkurti senoviniai patiekalai.

Senovės dienos Merkinėje organizuotos dar tarpukariu, kai 1935 metais, Dzūkų kraštotyros draugija, pasitelkusi papročius, istoriją, dainas ir šokius atkreipė Lietuvos dėmesį į šio krašto kultūrą. Šiandien festivalis atgimsta simboliniu pavadinimu „SAMANOS“. Senieji, iki šių dienų išlikę augalai, kaip ir mūsų senovės tradicijos, prisitaiko prie aplinkos, kviečia pajusti gilesnį žmogaus ir gamtos.

Apie festivalio pavadinimo simboliką taip kalba ir Merkinės fabriko direktorius, žurnalistas keliautojas, kulinaras Vytaras Radzevičius: „Tai, kas sena, yra apsamanoję: miškai, pievos, mūrai, keliai, tiltai, literatūra, amatai, papročiai… Tuo pačiu – kaip gera atsigulti ant sausų samanų pušyne ir visu kūnu pajusti, įsiklausyti į tai, kas tave supa aplinkui. Prisiminti tai, kas yra užmiršta“.

Žinomi šalies istorikai festivalyje istorijos entuziastus kvies į įdomias diskusijas – pasidomėti Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštyje užfiksuotais prisiminimais, šio krašto istorine kartografija, patyrinėti Lietuvos, o ypač Dzūkijos regiono senovės gyventojų mitybą, remiantis bioarcheologiniais duomenimis bei persikelti į XIII-XV amžiaus piliakalnių virtuves.

Merkinėje šiandien dažniau nei Vilniuje sutinkamas V. Radzevičius pasakojo, kad ir pats yra bandęs atkurti patiekalą pagal Kernavės archeologinius duomenis: „Sudėjau į puodą tai, kas buvo surasta. Vietoj druskos – pelenai. Žirniai – pilkieji. Kai viskas suvirė, supratau, kad ragaujame senovę. Esu atradęs ir labai gerų memuarų apie senąją dzūkų virtuvę – šios virtuvės patiekalus irgi išmėginsime per festivalį. Bus labai įdomu tai gaminti pačiam, o svečiams, tikiuosi, ragauti, ką pagaminau“.

Festivalio programa intriguoja ir šiek tiek klajokliška, keliautojų dvasia. Upinio Nemuno laivo vytinės ir senųjų luotų ekspozicija buvusiame Merkinės uoste atkreips dėmesį į judėjimą vandeniu, juk laivyba Nemune kadaise buvo intensyvi. O kvietimas leistis į trumpą ekspediciją link mistiškos Janonių akmenų teritorijos praturtins istorijomis apie etnokosmologijos ir šios vietovės ryšius.

Dar kitokia kelionė atvykusiųjų į festivalį laukia kartu su Etnokosmologijos muziejumi. Muziejus į Merkinę atgabens du teleskopus, kuriais bus galima stebėti Saulę ir naktinį dangaus skliautą. Kol žvilgsniu festivalio dalyviai judės dangaus skliautu, lektoriai pasakos apie charakteringus žvaigždynus, jų tautosakinę kosmologiją, navigacinius šviesulius ir meteorų srautus. Muziejaus lektorius Martynas Juocevičius sako, kad kalvota ir plačius horizontus aprėpianti Merkinė – nepamainoma vieta stebėti rugpjūčio metu dar matomus perseidus.

Penktadienio ir šeštadienio vakarais aksominiais samanų kilimais į sceną kils šiuolaikinės folk grupės Žalvarinis, Atalyja, Andaja ir Sidabro. Muzikinėse kompozicijose susijungs folkloras, rokas, Indijos skambesys.  Šios muzikos atlikėjai teigia, kad lietuviškų dainų tradicijos, nuoširdus ir nesuvaidintas senovės dvelksmas jų kūryboje sukuria ypatingų, širdį paliečiančių  garsų sintezę.

Simbolinis ne tik festivalio pavadinimas, bet ir data, šiais metais sutapusi su Merkinę nuo seno  garsinančiais Šv. Roko atlaidais. Vietiniai kalba, kad stebuklinga gydomąja galia epideminių ligų akivaizdoje pasižymėjęs šventasis kiekvieną rugpjūtį po obelimis ar prie Nemuno ne vienerius metus suburia ištisas gimines. Šiemet įspūdingoje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje gimines ir svečius sukvies profesionalios smuikininkės Barboros Valiukevičiūtės bei choro „Merkinė“ pasirodymas.

„SAMANOS“ ragina prisiminti, kas užmiršta: lėtą keliavimą gamtoje, tarp žvaigždžių klaidžiojantį žvilgsnį, astronomijos ir gastronomijos suartėjimą. 1935 metais Merkinės dvarvietėje, kur dabar įsikūrusi vasaros terasa „Pasaulio puodai“, per Senovės dienas pietavo tuometinis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. V. Radzevičius juokauja, kad nors kol kas ir nepavyko sužinoti, kuo jis buvo vaišinamas, tačiau pagal Prezidento skonį ir tai, ką jis mėgo, bus galima kažką ypatingo pagaminti. „Ir jei ne patiekalą, tai smagią senovės kultūros, kuri Merkinės fabrike atsiveria iš šių dienų perspektyvos, lėkštę“, – teigia „SAMANOS“ sumanytojas ir organizatorius.

Renginys nemokamas, o su visa festivalio programa detaliau galima susipažinti Merkinės fabriko facebook paskyroje.

Renginiai finansuojami tarptautinio projekto „Vietos kultūros verslumo skatinimas – Merkinės dvarvietė“ Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ lėšomis.

Organizatorių informacija

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.