Alytuje – muzikinė drama apie dovanotą širdį

Istorija tapsianti legenda: ansamblis „Lietuva“ pristato muzikinę dramą „Sakmė apie dovanotą širdį”, menančią Vytauto Didžiojo laikus. Premjera įvyks rugpjūčio 19-20 d. Trakų salos pilyje, o jau rugsėjo 21 d. Alytaus kultūros centre kviečiame Jus tapti gyvos legendos liudininkais – istorijos, kuri Lietuvoje skaičiuoja jau 625 metus. Taip ansamblis „Lietuva“ tęsia savo kryptį, į sceną perkeldamas šalies istorinius etapus bei asmenybes.

Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgis tokie herojai kaip Vytautas Didysis, karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai ir kitos istorinės asmenybės, kurias spektaklio vaizdo projekcijose įkūnija Vytautas Rumšas vyresnysis, Rafailas Karpis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris ir kiti. Režisieriaus Daliaus Abario statomą premjerą ansamblis kuria kartu su Lietuvos karaimų kultūros bendrija.

„Sakmė apie dovanotą širdį“ – apie bendrystę, ištikimybę ir pasirinkimo laisvę. Apie vertybes, kurios šiandien ypatingai aktualios. Tai ne tik dedikacija mažai, išdidžiai karaimų tautai. Spektaklis ir apie mus visus, kuriems gali tekti pasirinkti, priimant sprendimą ne tik dėl savęs, bet ir kitų. Ar mes tam pasiruošę?“, – retoriškai klausia premjeros režisierius, pernai apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, kaip geriausias Lietuvos režisierius už operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą.

2022 m. paskelbti Lietuvos karaimų metais – sukanka 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje atsivedė didysis kunigaikštis Vytautas. Kaip žinoma iš istorinių šaltinių, karaimai sudarė vieną iš elitinių LDK pėstininkų padalinių, turėjo įtakos mūsų pergalei Žalgirio mūšyje, buvo ištikimi ir atsidavę. Tikimasi, kad muzikinė sakmė ateities kartoms išliks kaip legenda, muzikinis paminklas, įamžinantis bendrą istoriją ir gyvus karaimų palikuonis. Jie bus nufilmuoti muzikinio spektaklio vyksme Trakuose.

Pasak kūrybinės komandos, šiuolaikiškai kuriama spektaklio atmosfera ir modernus išpildymas nustebins ir autentiškumu, ir neįprastais scenos, šviesų, vaizdo projekcijų ir šiuolaikinio šokio sprendimais, atpažįstamais simboliais ir spektakliams nebūdingu pasakojimu.

„Tai nebus panašu į vaidybinį spektaklį ar atkurtą istorinį filmą. Norėjome pasižiūrėt ne vien per tradicinį meną. Mums svarbi pati idėja – kaip atspindėti vertybes, atskleisti žmonių virsmus ir santykius, kaip kitaip pažvelgti į jausminę ir emocinę puses per judesį, ryšį tarp tų dviejų tautų. Visa šokio ir muzikos kalba yra gilesnė, daugiasluoksnė interpretacija, o choreografija visa ko pagrindas. Nors turėsime konkretų siužetą, tarsi pakilsime į metafizinį lygį ir abstraktesnį vaizdinį. Savaip renkame šių kultūrų kodus, ženklus, deriname su jų autentiškais elementais. Dar svarbu tai, jog mūsų pastatymas atspindi XXI a. žmogaus žvilgsnį į praeitį, ką tai reiškia mums ir kaip ją suprantame dabar“, – pasakoja Agnija Šeiko, viena iš muzikinės dramos choreografių, Šeiko šokio teatro įkūrėja, triskart apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Siužetinis veiksmas žiūrovus intriguos didingomis kovos, tarpusavio pasiaukojimo ir meilės scenomis. Jas pastiprins solistų balsai ir masinės šokėjų bei choro scenos, kurias atliks ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai. Kaip apibūdina sakmės kompozitorius ir idėjos autorius Linas Rimša, muzika sukurta „Worldmusic“ tema, kur rytietiški Azijos garsai ir ritmai persipins su operiniais balsais, elektronine muzika ir gyvai skambančiais instrumentais. Kartu su L. Rimša muzikinėje dramoje kuria kompozitorius Gintautas Venislovas.

Scenarijaus ir libreto autorius – Alvydas Šlepikas, choreografės – A. Šeiko ir Aušra Krasauskaitė. Scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė. Kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė, vyr. dirigentas – dr. Egidijus Kaveckas. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vaizdo grafikos autoriai – Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas.

Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija. Rėmėjai – UAB Layher Baltic, UAB Nemuno banga, AB Lietkabelis, UAB Litana.