Druskininkuose – pirmasis Pasaulio lietuvių sporto žaidynių startas: galima pamatyti ir neįprastas sporto šakas

Druskininkų savivaldybės nuotr.

Jau ketvirtadienį Druskininkuose prasidėsiančiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse bus galima išvysti net 27 sporto šakų varžybas. Žaidynėse bus atstovaujamos ne tik gerai žinomos ir Lietuvoje populiarios sporto šakos, tokios kaip krepšinis, tinklinis ar plaukimas, bet ir ne tokie įprasti, tačiau ne ką mažiau intriguojantys ir įtraukiantys sportai.

Smiginis – ne tik laisvalaikio pramoga

Nors strėlyčių į taikinį mėtymas neretai suvokiamas kaip baruose ar namuose laisvalaikiu žaidžiamas žaidimas, iš tiesų smiginis yra rimtas sportas. Pasaulinėje smiginio federacijoje (WDF) yra reitinguojami 655 profesionalūs šios sporto šakos atstovai, kurie varžosi nacionaliniuose ir pasaulio čempionatuose bei kitose varžybose, dažnai sulaukdami nemenko palaikymo.

Itin populiarus Britų salyne, iš kurio ir kilo, smiginis turi nemažai gerbėjų ir Lietuvoje. Vilniuje kasmet vykstantis tarptautinis Lietuvos atvirasis smiginio čempionatas yra įtrauktas į WDF turnyrų seriją, o geriausias Lietuvos smiginio žaidėjas Arūnas Čiplys 2010 metais pasaulio reitinge užėmė 10 vietą. Tai yra aukščiausias Baltijos šalių smiginio žaidėjų pasiekimas. Pasaulio lietuvių žaidynėse smiginio turnyre varžysis 73 dalyviai.

Petankė – ir jaunam, ir senam tinkamas sportas

Priešingai nei smiginis, petankė Lietuvoje dar nėra labai gerai žinoma ar itin populiari sporto šaka. Visgi, egzistuoja šio sporto entuziastus vienijanti Lietuvos petankės asociacija, organizuojanti šio žaidimo turnyrus ir čempionatus. Petankės ištakos siekia dar antikos laikus, o dabartinė žaidimo versija sukurta ir jo taisyklės formalizuotos XX a. pradžioje Prancūzijoje, kur šis sportas yra itin populiarus.

Petankė yra žaidimas, kuriame varžomas trys prieš tris, du prieš du arba vienas prieš vieną. Žaidimo  esmė – numesti metalinį rutulį kuo arčiau medinio, vadinamo kašanetu. Turint ribotą metalinių rutulių kiekį reikia aplenkti varžovus. Petankės išskirtinumas tas, kad šį žaidimą gali žaisti visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar fizinio pasirengimo. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – puiki proga gyvai susipažinti su šia sporto šaka ir išvysti jos varžybas, kuriose dalyvaus 72 žaidėjai.

Krepšinis 3×3 – nauja antrosios Lietuvos religijos atmaina

Lietuva neabejotinai yra krepšinio šalis. Visi esame įpratę prie įprasto krepšinio formato, kuomet aikštelėje susitinka dvi komandos po penkis žaidėjus. Visgi, pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia krepšinis trys prieš tris (3×3). Tokį krepšinio formatą FIBA pirmą kartą oficialiai išbandė 2007 metais, o 2019-aisiais išleido patikslintas ir šiuo metu galiojančias žaidimo taisykles. Nuo 2021 metų 3×3 krepšinis yra įtrauktas į vasaros olimpines žaidynes.

Šis formatas primena kiemo krepšinį ir yra dinamiškesnis nei įprastas – komandos kamuolį meta į vieną krepšį, o atakai skiriama tik 12 sekundžių. Lietuvoje toks krepšinio variantas netruko išpopuliarėti – rengiami įvairūs 3×3 krepšinio turnyrai, o šios sporto šakos pasaulio vyrų rinktinių reitinge Lietuva užima 2-ąją vietą. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse 3×3 krepšinio aikštelėje iš viso susirungs 65 žaidėjai.

Sportinė žūklė – nuo hobio prie sporto

Dar viena veikla, kuri daugeliui turbūt labiau asocijuojasi su hobiu, o ne sportu, yra žūklė. Visgi, sportinės žūklės turnyrai ir čempionatai Lietuvoje yra taip pat populiarūs ir sulaukia išties nemažai dalyvių. Sportiniai pasiekimai juose priklauso nuo per tam tikrą laiką pagauto laimikio kiekio ir svorio, tad užmetus meškerę ramiai mėgautis gamta varžybose dažniausiai nėra kada, o svarbų vaidmenį vaidina tinkamos įrangos ir strategijos pasirinkimas.

Pagal žvejybos metodą yra rengiamos dugninės, muselinės, plūdinės, spiningo, poledinės ir kitos žūklės varžybos. Lietuvoje jas organizuoja Lietuvos sportinės žūklės federacija. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių metu savo žvejybos įgūdžius ir sėkmę išbandys 12 dalyvių.

Sportinis boulingas – mažiau žinoma populiariosios pramogos pusė

Boulingo pristatinėti turbūt tikrai nereikia. Tačiau, kaip ir smiginio ar žvejybos atveju, dažnas pažįsta tik pramoginę šio reiškinio pusę. Nors boulingas dar nėra olimpinė sporto šaka, ją praktikuojančių visame pasaulyje tikrai netrūksta, o boulingo čempionatuose vykstančios kovos yra ne mažiau atkaklios ir azartiškos nei kitų populiarių sporto šakų varžybose.

Norint profesionaliai siekti pergalių boulingo takeliuose reikia nemažo meistriškumo ir kūno kontrolės. Be to, svarbus tinkamas kamuolių pasirinkimas ir jų rotacija varžybų metu. Pasiekus tam tikrą lygį laimę galima mėginti ir dideliuose tarptautiniuose turnyruose, kuriuose priziniai fondai gali siekti ne vieną šimtą tūkstančių eurų. Žinoma, kaip ir kiekviename sporte, žaidžiant boulingą svarbu ne tik prizai, bet ir sportinis azartas bei garbė, dėl kurios Pasaulio lietuvių sporto žaidynių boulingo turnyre kovos net 184 dalyviai.

Slidinėjimas vasarą – misija įmanoma

Nors slidinėjimas yra tradicinė sporto šaka, tačiau paprastai ne vidurvasarį, o žiemą vykstančiuose čempionatuose ir turnyruose. Visgi, Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse bus galima prisiminti žiemos malonumus, nes čia vyks ir kalnų slidinėjimo varžybos. Galimybę tam suteikia Druskininkuose veikianti „Snow Arena“, kurios slidinėjimo trasose ir varžysis žaidynių dalyviai slidininkai. Slidinėjimo varžybos Druskininkuose surengtos ir 2017 metais, nors pačios žaidynės tuomet vyko Kaune.

Iš viso šiemet kalnų slidinėjimo sporto šakai užsiregistravo 77 žaidynių dalyviai. Palaikyti juos, kaip ir kitų sporto šakų atstovus, ir sudalyvauti gražioje sporto šventėje liepose 14-17 dienomis kviečiami visi Druskininkų gyventojai ir miesto svečiai. Juolab, kad kita proga sudalyvauti žaidynėse bus tik po ketverių metų, o šventėje laukia ne tik sporto varžybos, bet ir kitos pramogos – koncertai, rekordai, šviesų ir lazerių šou, DJ muzika.

Druskininkų savivaldybės informacija

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.