Piešiniai Sudvajų gatvėje – interpretacijų taikinyje: nuo priklausomybių skatinimo iki karo tematikos

Alytaus miesto savivaldybės nuotr.

Per Alytaus miesto šventę Sudvajų gatvės garažų pastatus papuošę menininkų piešiniai sulaukė ir prieštaringų vertinimų. Esą rankose maišomos kortos, haliucinogeninį poveikį turintys grybai galėtų būti netiesioginė konotacija į azartinių lošimų ar narkotikų vartojimo priklausomybes. Tokiu pastebėjimu dalijasi Alytaus miesto moterų krizių centro vadovė Irma Treinavičienė, kuri sako, kad iš pirmo žvilgsnio atrodytų nekalti piešiniai, esantys prie pat dviejų miesto mokyklų, į vaikų pasąmonę skiepija, kad lošti ar vartoti psichotropines medžiagas nėra nieko blogo. Vienas iš kūrybos procese dalyvavusių menininkų Pijus Šematulskis sako, kad tą patį meno kūrinį kiekvienas žmogus gali interpretuoti savaip, esą tai gali priklausyti ir nuo šių dienų aktualijų, tačiau tai nereiškia, kad menininkas išties norėjo piešiniu perteikti būtent tokią žinutę.

Tiki, kad piešiniai – nusėda į pasąmonę

„Važiuodama Sudvajų gatve, atkreipiau dėmesį į piešinius ant garažų pastatų. Pamačius rankose maišomas kortas man iš karto iškilo asociacija su azartiniais lošimais, o ant liežuvio dygstantys grybai – netiesioginė konotacija į psichotropinių medžiagų vartojimą. Dingtelėjo mintis, kad visai šalia – dvi mokyklos, o į jas einantys vaikai tokį vaizdą mato kiekvieną dieną. Tokį meną aš vertinčiau kaip pasąmoninę priklausomybių reklamą.

Atrodytų nekalti piešiniai, tačiau iš tikrųjų mūsų visų pasąmonei jie daro didesnę įtaką, nei galime įsivaizduoti. Net yra atliktų mokslinių tyrimų, kaip piešiniai, filmai, matytos situacijos veikia mūsų pasąmonę. Piešiniai – pati nekalčiausia forma, kuri nusėda į pasąmonę.

Manau, kad per tokią meninę prizmę vaikai netiesiogiai paskatinami priklausomybėms“, – savo nuomone dalijosi I. Treinavičienė.

Moteris pridūrė, kad pastaruoju metu vykusios šventės – Alytaus miesto gimtadienis, Joninės – ir taip paaštrino kriminologinę situaciją mieste, o dar ir Seime priimtas narkotikų dekriminalizavimas jaunimui siunčia savotišką žinią, tad kam dar reikia priklausomybių temą eskaluoti dar ir per meno prizmę.

Priklausomybių skatinimo neįžvelgia

Susisiekus su šalia meninių kūrinių esančių mokyklų vadovais ir pasiteiravus jų nuomonės apie šių piešinių interpretacijas, jų nuomonės buvo kiek santūresnės.

„Aš esu kitokio meno gerbėja, todėl vertinti šį gatvės meną, kurio tiesiog nesuprantu, man būtų pernelyg sudėtinga. Tiesiog jo niekaip nesureikšminau. Menas yra menas, kiekvienas jį interpretuojame savaip, tačiau man minčių apie priklausomybių skatinimą nekilo“, – sakė Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė.

Alytaus Jotvingių gimnazijos direktoriaus Donato Vasiliausko įžvalgos meno ant garažų sienų atžvilgiu buvo neutralios.

„Aš pats visuomet į meną žiūriu plačiai ir negalėčiau pasakyti, kad įžvelgiu kažką blogo ar gero. Man atrodo, kad kiekvienas žmogus jį supranta skirtingai ir tai priklauso nuo kiekvieno patirties, išsilavinimo.  Manau, gerai, jog ant senų, apdulusių pastatų atsiranda šiuolaikinis menas ir tai vertinu teigiamai“, –  sakė D. Vasiliauskas.

Nuomone pasidalinti sutiko ir priklausomybių specialistas ir Alytaus vyrų krizių centro vadovas Virginijus Tamulionis.

„Piešiniuose neįžvelgiau nieko, kas galėtų skatinti priklausomybes. Mieste yra daugiau objektų, ant kurių nupiešta tiesiogiai priklausomybes vaizduojančių piešinių. Mieste tenka pastebėti vaikus, nešiojančius marškinėlius su nupiešta marichuana, tačiau tai jokių problemų aplinkiniams nesukelia, net ir patiems vaikų tėvams. Tai tiesiog menas, kurį kiekvienas galime interpretuoti savaip, o galiausiai jo juk ir neuždrausi“, – sakė V. Tamulionis.

Menininkai džiaugiasi bet kokia reakcija į jų kūrinius

Pasak vieno iš kūrybos procese dalyvavusio menininko Pijaus Šematulskio, atsakyti už kiekvieno nuomonę, interpretaciją menininkai negali, o išgirdęs apie kai kurių piešinių konotaciją su priklausomybėmis, liko nustebęs.

„Tuos piešinius kiekvienas galime interpretuoti labai skirtingai. Dažnai tai priklauso nuo asmeninių patirčių, nuo aktualijų, įvykių. Esu turėjęs patirtį kai piešiau tiesiog dvi mergaites, o manęs klausinėjo, ar ne lesbietes nupiešiau. Man įdomu, kaip žmonės mato meno kūrinius ir kartais jų pastebėjimus pamatai tik kai jie tai įvardija.

Panašių interpretacijų jau tenka girdėti ir apie Sudvajų gatvėje nupieštų dviejų vyrų veidus, tačiau šis menininkas piešia sulietus žmonių veidus, reiškiančius asmenybės susidvejinimą“, – paaiškino P. Šematulskis.

Piešiniais išpiešti garažų pastatus rinkosi menininkai iš visos Lietuvos, jų buvo aštuoniolika, o užduotis buvo atspindėti, kokios jungtys juos jungia su Alytumi.

„Kiekvienas interpretavo savaip ir skirtingai. Pavyzdžiui, kortas piešęs menininkas iš Kauno stengėsi atspindėti pasaulio įvykius ir aktualijas, karas ir dėl jo priiminėjami sprendimai yra tarsi kortos, nulemiančios tai, kaip įvykiai klostysis ateityje.

Aš tikrai nemanau, kad tie piešiniai yra kažką skatinantys. Galbūt tiesiog priverčia susimąstyti tam tikromis temomis. Mums kaip kūrėjams yra gerai, jeigu mūsų menas iššaukia kokią nors visuomenės reakciją. Vadinasi, žmonės pagalvoja apie tai, kas yra negerai“, – kalbėjo Pijus.

Pats Pijus Sudvajų gatvėje piešė paukštį, kurio kūną sudaro įvairių gyvūnų kūnų dalys.

„Mano žinutė – visi žiūri į kairę, tarsi atgal. Pasaulis kartais nueina per toli, per daug išsigimsta ir tada tenka evoliucijoje grįžti atgal“, – savo meno kūrinio prasmę paaiškino menininkas.

Pijus pastebėjo, kad jeigu būtų renkami labiausiai patikę meno kūriniai ir už juos būtų skiriami prizai, tuomet jis neabejoja, kad menininkai labiau stengtųsi įtikti plačiajai visuomenei, o ne tik pasiduoti savo įkvėpimams ir skoniui.

„Čia piešė mokslus baigę, akademinius laipsnius turintys ir net Lietuvoje pripažįstami menininkai. Esu pastebėjęs, kad kuo aukštesnį laipsnį apsigynęs menininkas, tuo laisviau ir drąsiau leidžia skleistis savo kūrybai ir perteikti keistas žinutes“, – savo įžvalgomis dalijosi menininkas.

Panašūs įrašai:

2 komentarai apie “Piešiniai Sudvajų gatvėje – interpretacijų taikinyje: nuo priklausomybių skatinimo iki karo tematikos

  1. Įdomiausia, kad mokyklų direktoriai nieko neįžvelgia, gal toliau savo nosies nemato, arba išprusimo trūksta. Matyt jie nieko nėra girdėję, nei apie pasąmoningą veikimą, nei apie asociacijas ar kitas psichologinio poveikio priemonės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.