Tarnybą policijoje į Alovės seniūnijos seniūno pareigas jau daugiau kaip metus iškeitęs Jonas Baliukonis savo vardo dieną švenčia artimųjų ir draugų rate. Seniūnas įsitikinęs, kad švęsti kartu su Alovės seniūnijos bendruomene būtų taip pat labai smagu ir davė pažadą dėti pastangas, kad kitąmet Alovėje Joninių šventės tradicijos atgimtų.
Jono vardas seniūno giminėje, galima sakyti, jau kaip tradicija.
„Esu ne tik pats Jonas, bet ir Jono sūnus. Giminėje jų yra ir daugiau, turiu ir pusbrolį Joną. Diedukas Petras buvo, tai birželį vardadienių paminėjimų netrūkdavo“, – atviravo seniūnas, šiemet Joninių metu savo šeimoje minintis dvigubą šventę – ir žmonos Virginijos socialinių mokslų diplomo įteikimą.
Smagios bendruomenės Joninių šventės kasmet vykdavo ir pačioje Alovėje. Šiemet ši šventė neorganizuojama, tačiau seniūnas J. Baliukonis sako, kad viskas priklauso ir nuo pačios bendruomenės – jeigu tik noro bus, atgaivinti tradicines seniūnijos šventes visuomet galima.
„Kai kur Joninių tradicijos prigesusios, kai kur organizuojamos labai didelės šventės. Alovėje šiemet Joninių šventė neorganizuojama. Žinoma, jeigu tik yra noro, bendruomenės palaikymas, visuomet galima tai atgaivinti ir suorganizuoti. Su kultūros darbuotojais apie tai kalbėsimės ir sieksime atgaivinti. Svarbu, kad būtų noras ir iš pačių žmonių. O jie tikrai nori švenčių, pasibuvimų kartu, kultūros“, – pažadą davė seniūnas.
Jo pasiteiravus, kaip jam sekasi seniūno pareigose, J. Baliukonis sako, kad to reikėtų klausti gyventojų, esą jie geriausi vertintojai.
Pats šiose rogėse tikina besijaučiantis puikiai.
„Alovės žmonės geri, puikūs, nuoširdūs. Kaip sakau, ščyri dzūkai“, – kalbėjo seniūnas.
Atėjus į Alovės seniūniją, darbų čia išties nestinga. „Tikslus, darbus diktuoja ir patys žmonės, ir rajono vadžia. Reikia daug dėmesio skirti ir infrastruktūros gerinimui, tačiau tai didžiąja dalimi priklauso nuo savivaldybės galimybių ir strategijos. Daug ką lemia ir pačių gyventojų aktyvumas, kiek jie reikalaus, prašys, rodys iniciatyvų. Jeigu gyventojai seniūnui neleis užsnausti ant laurų, tai judėjimas į priekį bus. Vienas pats seniūnas nuveikti daug negali. Kaip sakoma, vienas lauke ne karys“, – kalbėjo J. Baliukonis.
Šie metai Alovės seniūnijai pažėrė pokyčių, kuriuos gyventojai vertinti linkę nevienareikšmiškai. Vieni džiaugiasi, kad švietimo, seniūnijos ir kultūros paslaugos dabar yra po vienu stogu, kiti sako, kad Alovė traukiasi, kai kuriems gaila senojo kultūros namų pastato, kuriame tiek metų ruseno kultūros židinys.
Tačiau seniūnas sako, kad patys pastatai savaime nieko nereiškia.
„Nemanau, kad Alovė traukiasi. Nėra jokio skirtumo, kokiame pastate kur kas vyks ar bus organizuojamos paslaugos. Svarbu, kad visa tai niekur nedingo. Svarbu, kaip viskas vyksta, kaip organizuojama, svarbu, kad būtų stiprūs toje srityje dirbantys žmonės – meno vadovas, administratorius, seniūnas ir kiti.
Ne nuo pastato viskas priklauso. Kultūra, renginiai gali vykti ir po atviru dangumi.
Atsimenu kadaise vaikščiojau į šokius Alovėje, kurie vykdavo vadinamojoje „plaščiadkėje“ ir buvo labai smagu, viskas tęsdavosi iki paryčių.
Tai, kad persikėlėme į mokyklos pastatą, vertinu labai pozityviai, nes seniūnijos pastatui jau labai reikėjo remonto, kurio jis, ko gero, nebuvo matęs nuo sovietmečio. Vargu, ar būtų racionalu investuoti į pastatą, kai pačioje mokykloje yra laisvų erdvių.
Mano įsitikinimu, daug svarbiau, kad žmonės gautų kokybiškas paslaugas, būtų aptarnaujami maloniai, mandagiai, kad nebijotų ateiti ir nesijaustų kalti, kad atėjo. Toks ir mano siekis“, – sakė seniūnas J. Baliukonis.
Pasiteiravus, kokių dar pokyčių seniūnijos gyventojai gali tikėtis artimiausiu metu, seniūnas sako, kad pastaruoju metu asfaltuojamos gatvės – viena jų jau sutvarkyta, dabar tvarkoma Kranto gatvė, o kiek vėliau numatyta pagerinti ir kitų gatvių būklę.
„Ne per dieną viskas padaroma. Reikia laiko, pinigų, galimybių“, – sako seniūnas.