Psichologė: „Tėčių įtaka vaikų raidai – didesnė nei galima įsivaizduoti“

Asociatyvi pexels.com nuotr.

Nors įprastai šeimoje labiau akcentuojamas mamos vaidmuo, tėčiai savo vaikų raidai daro didesnę įtaką nei galima įsivaizduoti. Pasak Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės, Mobiliosios komandos psichologės Vaivos Remeikienės, berniukai ir mergaitės iš savo tėčių mokosi skirtingų dalykų, o be tėčių augantys vaikai turi daugybę skirtumų su vaikais, augančiais pilnoje šeimoje.

Kokią įtaką tėtis daro berniuko raidai ir mergaitės raidai atskirai?

Ankstyvoji vaiko aplinka, kurią vaikui suteikia tėvai, daro didelį poveikį beveik visiems raidos aspektams – nuo kūdikio sveikatos ir adaptacijos po gimimo iki vaiko pasirengimo mokyklai. Šeimos struktūra turi didelę įtaką vaiko patyrimui, mokslo pasiekimams ir gyvenimo gerovei. Šeimos nesutarimai, tėvų išsiskyrimas, pakartotinės santuokos ar partnerystė bei vienišų mamų, tėvų šeimos dažnai siejamos su neigiama įtaka vaikams.

Norėdami suprasti, bet kurio šeimos nario, šiuo atveju – tėvo, vaidmenį, turime žinoti, kokį jis pats mato save tėvo vaidmenyje, kaip kiti šeimos nariai mato jį kaip tėvą, ką jis pats mano apie tai, kaip jį mato kiti šeimos nariai, kai jis veikia kaip tėvas, ko tikimasi iš tėvo šeimoje ir ką jis pats faktiškai gali duoti ir duos kitiems šeimos nariams, kokius dar kitus vaidmenis atlieka tėvas ir kokiu mastu jie derinasi ar konfliktuoja su savo ar kitų šeimos narių lūkesčiais.

Taigi, pilnam tėvo vaidmeniui šeimoje atskleisti reikalinga į jį pažvelgti iš skirtingų pusių ir požiūrių.

Garsūs JAV vaikų psichologai Dan Kindlon ir Michael Thompson knygoje „Augant Kainui: kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį“ daug kalba apie tėčių vaidmenį vaikų gyvenime ir kad tėtis vaikams yra nepaprastai svarbus. Kai tėvas aktyviai dalyvauja jų gyvenime, vaikai auga protingesni, psichologiškai tvirtesni, geriau mokosi mokykloje ir susiranda geresnius darbus.

Tyrimai rodo, kad kai tėčiai aktyviai dalyvauja prižiūrint vaikus, jie daugiau laiko skiria berniukams, ypač paauglystėje. Tėčio elgesys gali turėti lemiamą reikšmę emociniam berniukų vystymuisi, ypač tose srityse, kuriose berniukai atsilieka nuo mergaičių (pvz., norint išugdyti jų dėmesingumą), ir apsaugo vaiką nuo problemų, su kuriomis berniukai dažniausiai susiduria (pvz., neleidžia įsivelti į nusikalstamą veiklą).

Tėčio elgesys žaidžiant arba ką nors kartu veikiant sūnui tampa pavyzdžiu, kaip valdyti emocijas. Problemų sprendimo būdų, kurie išryškėja bendraujant su kitais paauglystėje ir užaugus, tiesiogiai mokomasi iš tėčio elgesio žaidimų aikštelėse arba iš šeimos santykių vaikystėje. Tyrimai rodo, kad agresyviai besielgiantys ir su aplinkiniais nemokantys bendrauti, dalytis maži berniukai turi tėčius, kurie dažniau linkę elgtis agresyviai (pvz., piktai užrinka, kai sūnus ima ant jo rėkti). Visose gyvenimo srityse tėčio veiksmai būna daug iškalbingesni už jo sakomus žodžius, o berniukai stebi ir viena, ir kita. Jei tėtis sako tai, ką galvoja, yra atviras, rūpestingas ir moka prisitaikyti, sūnus pradeda jį gerbti. Sūnui aiškinti, kaip svarbu sakyti tai, ką galvoji, ir mokyti jį tinkamai vertinti savo paties trūkumus ir nesėkmes tėčiui daug svarbiau nei būti puikiu įvairių sričių specialistu. Kai kurie tėčiai baiminasi, kad guosdami ir glausdami nusiminusį berniuką užaugins „verksnį“. Tačiau iš tikrųjų liūdinčio vaiko neatstumiantis ir jį nuraminti gebantis tėtis padeda jam sutvirtėti emociškai. O berniukai nori lygiuotis į tėčius ir jais žavisi. Jiems norisi galvoti, kad tėčiai viską moka, nes tada ir jiems patiems lengviau patikėti, kad užaugę daug ką sugebės. Berniukai nori, kad tėčiai juos laikytų nuostabiais – kad suprastų, jog sūnūs vis dar maži ir dar daug ko negali, bet vis tiek juos mylėtų.

Vienas svarbiausių dalykų, ką tėvas gali suteikti savo dukrai – tai pats būti brandi, integrali asmenybė. Toks jis gali būti tik tokiu atveju, jei nemeluoja dukrai ir gyvena tiesoje. Tyrimais įrodyta, kad moterų artimesni santykiai su tėvu vaikystėje ir paauglystėje yra teigiamai susiję su jų aukštesne saviverte ir didesniu pasitenkinimu santuoka. Tėvo ir dukros santykiai yra emociškai artimi, kai tėvas aktyviai dalyvauja jos gyvenime, t. y., kai jis dažnai leidžia laiką ir bendrauja su dukra, skiria jai dėmesio, ją padrąsina ir palaiko, atpažįsta dukros talentus ir skatina juos tobulinti, pastebi ir patvirtina jos grožį, padeda skleistis jos moteriškumui, rūpinasi dukros gerbūviu ir saugumu, gerbia ją ir jos motiną ir pan., Kai tėvas kuria ir palaiko emociškai artimus santykius su dukra, aktyviai dalyvauja jos gyvenime, suaugusi moteris labiau save gerbia, ji jaučiasi lygiavertė su kitais, nelaiko savęs niekam tikusia, turi dėl ko džiaugtis ir kuo didžiuotis. Artimą tėvystę patyrusi dukra su savo sutuoktiniu jaučiasi lyg jie būtų viena komanda, vyras atitinka jos poreikius ir lūkesčius, o jų tarpusavio santykiai yra šilti, tvirti, įdomūs ir praturtinantys jos gyvenimą.

Įprastai labiau akcentuojamas mamos vaidmuo šeimoje. O kuo svarbus tėčio vaidmuo?

Vaikas gimsta iš dviejų, rūpintis ir jį ugdyti turėtų taip pat du žmonės – tėtis ir mama. Kalbant apie psichologinį tėčio vaidmenį, jis ypač svarbus ankstyvuoju vaiko gyvenimo periodu, t.y. bent iki 7 metų. Tai laikas, kai kiekvieno vaikučio emociniai rezervai turėtų būti nuolat pildomi meile, palaikymu, parama, nukreipimu, mokymu, tinkamu drausminimu, moralinėmis vertybėmis. Tuo metu, kai vaikeliui reikalingas nuolatinis mamos buvimas šalia, maitinimas krūtimi, tėtis gali ir privalo remti mamą, savo žmoną. Padėti jai tiek, kad ji ramiai galėtų pasirūpinti naujagimiu. Vėliau, nepaisant to, kad su mažyliu neįmanoma „prasmingai pasikalbėti, pažaisti futbolą“ ar nuveikti panašių dalykų, tėtis gali jį mokyti šypsotis, juoktis, čiupti žaisliuką ir po to paleisti, žaisti slėpynių palindus po pledu ir pan., Tėtis gali išmokyti vaikus pasveikinti mamą su Motinos diena. Tėčio dalyvavimas vaiko gyvenime yra neįkainojamas. Tėtis pastiprina ir suteikia saugumo, padeda kovoti ir nepasiduoti, pasiekti savo tikslų, kontroliuoti save ir pradėti iš naujo. Jis savo elgesiu rodo, kaip elgiamasi šeimoje su moterimi / žmona, kaip tinkamai valdant savo emocijas galima spręsti konfliktus, kaip išreiškiama pagarba aplinkiniams, kaip tvarkomasi su ūkiniais ir buitiniais iššūkiais ir t.t., O juk vaikai yra savo tėvų atspindžiai. Sukūrę šeimas dažniausiai atkartoja savo tėvų šeimos modelį, nes augant tai tampa jų savasties dalimi. Tad tėčio vaidmuo šeimoje yra be galo svarbus.

Ar pastebite kokių nors esminių skirtumų tarp vaikų, kurie šeimoje auga su tėčiais ir be jų?

Lenkijoje 2015 m. atliktas tyrimas (autorius K. Zajdel) rodo, kad mamos dažniausiai palaiko, remia ir rūpinasi vaikais: eina pas gydytojus, apriša žaizdas, kai vaikas nukrenta ar susižeidžia, ruošia maistą, padeda atlikti namų darbus.

Tėčiai vaikų gyvenime dalyvauja tik fiziškai. Pokalbių metu tėčiai teigė, kad jie labiau bendraus su savo vaikais, kai šie paaugs, kad galėtų prasmingai kalbėtis, kai vaikai mažiau verks, ir galės kartu žaisti futbolą, arba daryti tai, ką dažniausiai daro vyrai.

Autorius teigia, kad praktikoje tenka matyti emociškai apleistus vaikus, kuriems sunku prisitaikyti darželyje, mokykloje, jie neturi draugų, blogai elgiasi su kitais šeimos nariais. Ir dažnai paaiškėja, kad jų tėčiai dirba užsienyje arba yra emociškai nepasiekiami, atsiriboję, dalyvaujantys šeimos gyvenime „tik fiziškai“. Kai kuriais atvejais tai tėčiai, kuriems yra būtina pagalba dėl psichikos sutrikimų (pvz., depresija, šizofrenija), priklausomybės ligų (alkoholio, narkotikų, lošimų ir kt.), taip pat dėl jų pačių trauminių vaikystės išgyvenimų.

Tačiau garsiai apie tai kalbėti vis dar gėda ir nepatogu, galbūt dėl tebegaliojančios senosios vyriškumo sampratos, idealizuotos tėvo figūros („tėvas visada teisus“, „kaip tėvas nuspręs“).

Stebima, kad vaikai, augantys be tėčių ar jų atstumti, patiria prieštaringų emocinių išgyvenimų. Tačiau patiriami psichologiniai sunkumai būna kur kas švelnesni, kai šalia yra senelis, dėdė ar naujas mamos partneris, kurie yra jautrūs vaikų emociniams poreikiams ir taip gali išpildyti bent dalį tėvo vaidmens.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.