Sovietiniai objektai Alytuje: ar desovietizacijos įstatymas neaplenks ir jų?

LR Kultūros ministrui Simonui Kairiui paskelbus apie desovietizacijos įstatymo rengimo pabaigą, kuriuo savivaldybės būtų įpareigotos peržiūrėti turimą sovietinį paveldą ir imtis atitinkamų sprendimų, Alytuje tokių objektų – trys, tačiau vertinant moralės ir etikos kontekste dėl jų naikinimo galimybės kyla abejonių.

 Tarybinių karių kapinėse – monumentas „Rauda“

Alytaus miesto savivaldybės duomenimis, vienas objektų yra Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietos ir paminklinės skulptūros „Rauda“ kompleksas.

Tose kapinėse yra monumentas, kuris yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Skulptūros „Rauda“ autorė – Irena Birutė Miškinytė.

S. Dariaus ir S. Girėno g. buvę Sovietų Sąjungos karių palaikai į Ulonų g. esančią laidojimo vietą Alytaus m. tarybos sprendimu perkelti 1991 m. 2000 m. palaidojimo vieta buvo tvarkomos už Rusijos Federacijos lėšas. Paminklas pastatytas 1981 m.

Manoma, kad čia palaidota per 3000 tarybinių karių, šturmavusių Alytuje įsitvirtinusius vermachto dalinius 1944 m. liepos viduryje. Žinomos 2891 palaidotų karių pavardės. Tarp jų šešiems suteiktas Tarybų sąjungos didvyrių vardas. Objekte buvo perlaidojami ir kitose Alytaus m. vietose palaidoti Sovietų Sąjungos karių palaikai. 8-ojo dešimtmečio pradžioje į kapines perkelti karių palaikai iš Daugų gatvės. 1975 m. Ulonų g. objektas sutvarkytas pagal parengtą projektą. 1981 m. pastatyta paminklinė skulptūra „Rauda“. 1990 m. Alytaus m. tarybos sprendimu į šią vietą perkelti Sovietų Sąjungos karių palaikai iš S. Dariaus ir S. Girėno g. Remiantis ekshumacijos duomenimis, buvo perkelti 34 asmenų palaikai. Devynių asmenų tapatybės identifikuotos. 2000 m. objektas buvo tvarkomos už Rusijos Federacijos lėšas.

Obeliskas – belaisvių atminimui

Taip pat Daugų gatvėje yra postamentas, skirtas Antrojo pasaulinio karo belaisvių ir civilių atminimui. Antrojo pasaulinio karo metais nacistinė Vokietija įsteigė koncentracijos stovyklą, kur iki šiol yra išlikęs Rytų fronto karo belaisvių – rusų, baltarusių, ukrainiečių – atminimui skirtas postamentas kapinėse. Tai 1959 m. pastatytas obeliskas. Jis taip pat yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

Ši vieta yra 1941-1944 m. okupacinės nacių kariuomenės sunaikintų karo belaisvių masinė kapavietė. Sovietų karo belaisvių stovykla nacių buvo įkurta Ulonų g. esančiose caro laikų kareivinėse. Į stovyklą 1941 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. buvo atvaryta per 30 000 sovietų armijos belaisvių. Čia jie buvo gabenami iš Gomelio, Bobruisko ir kt. stovyklų.

„Gyvenimo sąlygos karo belaisvių lageryje Alytuje buvo baisios, kaip vieningai liudijo likusieji gyvi ir lagerio administracija. Nebuvo jokio šildymo, lovų, drabužių arba batų, vaistų ar gydytojų. Belaisviai miegojo ant plikų grindų esant -25 šalčio, visur buvo blusų. Daugelis atvykdavo jau visiškai išsekę, o tie, kurie išsekę krisdavo iš vagonų, juos tuoj pat sušaudydavo. Lageryje beveik nebuvo maisto, vos vos vandens, patalpos visiškai netinkamos, siautėjo tokios ligos kaip dėmėtoji šiltinė, dizenterija, šiltinė. Praktiškai jie mirė iš bado, kadangi jiems nebuvo ko duoti valgyti. Šeši belaisviai turėjo dalintis duonos riekele, 150 g vienam asmeniui, jie gaudavo „daržovių sriubos“ iš supuvusių, nevalytų daržovių.

1941-1942 m. žiemą dėl bado, ligų ir šalčio kasdien mirdavo po keletą šimtų žmonių per dieną. Laidojimo būriai laidojo aukas masiniuose kapuose. <…> Buvo baudžiama drastiškomis bausmėmis, belaisviai buvo sušaudomi už tai, kad šiukšlyne ieškojo ko nors valgomo, kad suvalgė žvirblį, už kanibalizmo atvejus visuose lageriuose grėsė mirties bausmė“ (Žr.Christoph Dieckmann).

Tikslus žuvusiųjų skaičius nėra žinomas. „Sovietinė ypatingoji komisija po karo 136 kapuose rado 16 150 lavonų ir bendrą aukų skaičių įvertino nuo 30 tūkst. iki 40 tūkst. <…> Buvęs karo belaisvis Aleksandr Klimkovič – jis buvo lageryje nuo 1941 spalio 28 d. iki 1942 rugpjūčio – minėjo skirtingus skaičius: laikotarpyje nuo 1941 rugpjūčio iki 1942 vasario nuo bado mirė 14500 belaisvių, nuo epidemijos 2000, sušaudyti buvo apie 500 ir nuo 1942 vasario iki 1942 rugpjūčio 1000 mirė dėl įvairių priežasčių. Šiaurinėje lagerio dalyje buvo palaidota dar apie 2500 asmenų, tad jo nuomone, iki 1942 rugpjūčio mirė 20000 belaisvių. Pagrįsta būtų minimaliausiu aukų skaičiumi laikyti 20000“ (Žr. Christoph Dieckmann).

Ant obelisko yra paminklinė lenta, kurioje įrašas „Nacių okupacijos metais 1941-1944 m. sunaikintų karo belaisvių ir įvairių tautybių žmonių masinė kapavietė“.

Ar šiuos objektus būtų galima naikinti, turbūt atsakymų ieškoti tektų ne tik įstatymo, bet ir moralės, etikos kontekste.

Kapinės – savaiminiam išnykimui

Alytuje, Vidzgirio miške, priešais Žydų žudynių memorialą, yra ir sovietinių aktyvistų kapinės. Jos nėra įtrauktos į kultūros vertybių registrą, tačiau išlikęs monumentas. Kapinės yra apleistos, neprižiūrimos, paliktos savaiminiam išnykimui.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.