Alytaus verslai karo fone: iššūkiai, neviltis ir artėjančios krizės nuojautos

Vis dar tebesitęsiantys pandemijos, o dabar jau ir karo padariniai sudavė negailestingą smūgį ir Alytaus verslams, kurie šiuo metu susiduria su įvairiais iššūkiais – infliacijos, užsakymų, žaliavų tiekimo grandinių trūkinėjimo, energetinio kainų šuolio. Be to, jau užsimenama ir apie artėjančios galimos didžiulės ekonominės krizės nuojautą. Kokių galimybių šiandien turi Alytaus verslai reaguoti į nuo karo pabėgusių ukrainiečių situaciją, siekiant juos integruoti į darbo rinką, verslininkai taip pat drąsiai ką nors žadėti neskuba, mat pasak jų, dabartinis jų tikslas – išsilaikyti ir išlaikyti esamus darbuotojus, kad netektų jų atleisti. Nuogąstaujama ir dėl to, kad kai kurioms įmonėms gali išsipildyti ir pats blogiausias scenarijus.

Karas išbalansavo ir Alytaus gyvenimą

Ketvirtadienį Alytaus miesto savivaldybėje vyko savivaldos, verslo ir Užimtumo tarnybos atstovų diskusija „Karas Ukrainoje: su kokiais iššūkiais jau susidūrė verslas ir kokie iššūkiai jo dar laukia?“.

„Karas Ukrainoje išbalansavo miesto gyvenimą, paveikė verslus, tiekimo, užsakymų grandines. Kalbantis su verslais, vis girdime apie patiriamus iššūkius, problemas, todėl norime visa tai išgirsti iš Jūsų pačių lūpų ir galbūt pavyktų savivaldos, ministerijos lygmeniu kuo nors padėti.

Taip pat reikia kalbėtis ir apie karo pabėgėlius, kurių šiandien apsistojusių mieste yra daugiau negu pusantro šimto. Žinome, kad yra ir asmeninių iniciatyvų, kurios nėra įtrauktos į jokius sąrašus. Norime išsiaiškinti, kiek Ukrainos žmonių įdarbinti yra pasiruošę Alytaus verslai, kiek Alytus iš viso galėtų atlaikyti“, – kalbėjo Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, pabrėžęs, kad Alytus tapo atramos centru karo pabėgėliams visoje šalyje, todėl Dzūkijos sostinė neplanuoja priimti apsistoti labai daug žmonių.

Vien per trečiadienį Alytaus karo pabėgėlių registracijos centre sulaukta per pusketvirto šimto žmonių iš Ukrainoje, o šiandien jų laukiama dar didesnio srauto. Iki šiol per Alytaus registracijos centrą registravosi daugiau nei 1800 ukrainiečių, kurie vėliau išskirstomi po visą Lietuvą.

Dalis jų pasilieka Alytuje, todėl neišvengiamai teks susidurti su iššūkiais jų integracijos darbo rinkoje ir jų vaikų įtraukimo į formalaus ir neformalaus švietimo sistemą. Vis tik didžiąją dalį – apie 95 proc. pabėgėlių sudaro moterys, vaikai ir pagyvenę asmenys.

Verslai susiduria su iššūkiais

Siekiant padėti darbo rinkoje įsitvirtinti ukrainiečiams, verslai pirmiausia turi patys įveikti sunkumus ir iššūkius, su kuriais šiandien susiduria prasidėjus karui Ukrainoje. Deja, bet kai kurie verslai vis dar nespėjo galutinai atsitiesti nuo pandemijos sukeltų padarinių.

Susitikime dalyvavę verslininkai tikino, kad pirmiausia susiduria su infliacijos iššūkiais, valandomis kylančiomis energetikos, kuro kainomis, taip pat jau kalba ir apie trūkinėjančias užsakymų ir žaliavų tiekimo grandines, o kai kurie dalijosi ir galimai artėjančios didelės ekonominės krizės nuojautomis.

Apie šių dienų situaciją versle ir iššūkius kalbėjo ir vienos seniausių metalo apdirbimo sektoriaus įmonių, talpyklų bei slėginių indų gamintojos „Astra“ kontrolinio akcijų paketo valdytojas Semionas Bondarevas.

„Grandinių trūkinėjimas prasidėjo dar iki karo, tačiau mūsų įmonė užsakymų iki karo turėjo aštuoniems mėnesiams į priekį. Įmonėje niekuomet dar taip gerai nebuvo. Tačiau neturime galimybių sukomplektuoti dėl trūkinėjančių žaliavų tiekimo grandinių.

Prasidėjus karui, infliacija dar labiau šoktelėjo. Galbūt tai didelės Europinės krizės pradžia, laukia rececija.

Šiemet baigiame įgyvendinti 5,5 milijonų vertės investiciją. Ėmėme kreditą iš banko. Tai atvers mums daugiau galimybių – Alytuje galėsime gaminti reaktorius, slėginius indus ne tik maisto, bet ir chemijos pramonei. Kokia bus situacija su naujomis galimybėmis, šiandien įvertinti negalime. Galbūt dėl nepalankaus laiko turėsime atsisakymų grandinę. Tai reikštų darbo vietų sumažėjimą.

Šiai dienai tokių signalų neturime“, – kalbėjo S. Bondarevas.

Siūlo grįžti prie indeksavimo sistemos

Su milžiniškais iššūkiais šiuo metu susiduria kelininkai. Apie tai kalbėjo UAB „Alkesta“ administracijos direktorius Rimas Malaškevičius, tikinęs, kad kelininkų sritis yra labai specifinė. Esą šiuo metu susiduriama su asfalto gamybai naudojamų miltelių deficitu. Iki šiol jų tiekimas buvo vykdomas iš Baltarusijos.

Dešimtimis procentų brango cementas, kalkės, betono gaminiai, bene dvigubai sukilo metalo kainos. Maža to, metalo tiekėjai riboja metalo tiekimo kiekius.

Kelininkai naudoja ir labai specifinę medžiagą bitumą, kurį gamino rusiškos naftos perdirbėjas. Jis taip pat brango dešimtimis procentų.

Visa ši situacija kelininkus stumia į milžiniškus nuostolius, kuri neišvengiami tiek tęsiant darbus, tiek nutraukiant sutartis.

R. Malaškevičius sako, kad vertėtų remtis jau buvusių krizių 1993-1994 metais patirtimi ir atverti kelią indeksavimui. Esą sutartys, projektai galėtų būti vertinami, aktuojami ir pinigai mokami pagal praėjusių ir šių metų pokytį statybos rinkoje. Dabar viešųjų pirkimų įstatymas to neleidžia.

„Mes galime laikytis įstatymo raidės, bet jau po pusės metų kažkam ta įstatymo raidė jau bus nebeaktuali. Galbūt vertėtų remtis ir Skandinavijos šalių patirtimi, kai aktavimas nėra susietas su jokia konkrečia kaina, tačiau sutariama dėl darbų, o aktuojant atsižvelgiama į statybos medžiagų kainas biržoje. Taip, sutinku, kad objektas išbrangsta ir perkančioji organizacija patiria nuostolius, tačiau nežinoma, kokie nuostoliai būtų patiriami, jeigu statomą objektą užšaldo ir atgaivinti bandoma po kelerių metų.

Tikiu, kad karas Ukrainoje greitai baigsis ir tada visos statybinės pajėgos, medžiagos keliaus į nukentėjusią šalį. Tai neleis įvykti ir kainų kritimo šuoliui. Mūsų požiūriu, kainų indeksavimas būtų išeitis“, – kalbėjo R. Malaškevičius.

Aklavietėje – sertifikavimo procedūros

Alytaus statybų bendrovės „VA Statyba“ vadovas Virginijus Almanaitis sako, kad nuotaikos statybų sektoriuje yra labai slogios, mat ant kortos pastatyti ilgalaikiai kontraktai.

„Nutraukus tiekimo grandines iš Rusijos ir Baltarusijos bei konfliktinėje situacijoje esančios Ukrainos, mes nesugalvojome jokio ėjimo su medžiagų sertifikavimu. Pavyzdžiui, armatūra gali būti naudojama Švedijoje, bet ta pati armatūra jau netinkama Lietuvoje“, – kalbėjo R. Almanaitis.

Taip pat jis pabrėžė, kad verslininkai pirmiausia nori išsaugoti savo įmones, savo esamus darbuotojus, tad masiškai įdarbinti ukrainiečius tokių galimybių turi ne visi.

Elektros energijos kainos varo į neviltį

Verslams labai skaudžiai smogia ir energetikos kainų šuolis. Apie tai kalbėjo ir „Stronglaso“ vadovas Andrius Jakštas.

„Pramonei vienas svarbiausių resursų yra energija. Matome, kaip degalinių švieslentėse keičiasi kainos. Mums didžiausias iššūkis yra elektros energijos kainų brangimas, mat esame vieni didžiausių Pietų Lietuvos elektros energijos vartotojų. Elektros energijos kainos nuo penktadienio muša kainų rekordus. Piko valandomis kaina išaugo 60 euro centų už kilovatvalandę. To Lietuvos istorijoje dar nėra buvę. Bandome savo technologinius procesus pritaikyti prie svyravimų, piko valandomis nedirbame su daug galios naudojančiais įrenginiais. Tuo metu stabdome gamybą. Klientai labai sunkiai priima išaugusias gaminių kainas.

Savivaldybės prašome pagalbos kreipiantis į ministerijas dėl tam tikrų mokesčių panaikinimo. Taip pat dėti baudas už viršytą galią. Pas mus pirmą kartą įmonės istorijoje tam tikromis dienomis, piko metu, elektros energijos dedamoji šauna į pirmą vietą ir viršija darbo užmokestį.

Norime vieni pirmųjų Alytuje pastatyti vėjo jėgainę, nes ateity elektros energijos kaštai turi tendenciją augti. Ben jau kol kas prognozės liūdnos“, – kalbėjo A. Jakštas.

Taip  pat jis siūlė sugrįžti ir prie prastovų sistemos grąžinimo, mat jau yra pirmųjų signalų, kai žmonės dėl užsakymų stabdymo išleidžiami į prastovas.

Akcizas vežėjams – pražūtis

Vežėjų atstovai taip pat jau kelia rankas į viršų dėl milžiniškais greičiais augančių kuro kainų.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo narys Bronislavas Geležiūnas tikino, kad vežėjai yra viso pasaulio kraujas ir kad jeigu jie nejuda, vadinasi laukia didelė problema.

„Problemos prasidėjo iš karto prasidėjus karui. Lietuva jau netampa tranzito valstybe ir yra labai blogai. Vežėjai sukuria 12 proc. BVP. Per keturias dienas kuras pabrango 40 centų už litrą.

Mūsų pasiūlymas Vyriausybei – vežėjams, keleivininkams ir net tiltininkams, naudojantiems daug kuro, kompensuoti akcizą. Tai daroma Olandijoje, Belgijoje, Danijoje ir t.t.

Akcizas mums – peilis po kaklu. Vyriausybė tai spręsti turėtų nedelsiant, kitaip dauguma vež-ėjų neišgyvens“, – kalbėjo B. Geležiūnas. Jis Vyriausybei negailėjo priekaištų ir dėl sugadintų santykių su Kinija, kur buvo galima tikėtis pigesnių prekių grandinės.

Alytuje moterims darbo netruks

Alytaus siuvimo įmonės „TexTera“ vadovė Ramunė Žemėnienė pasidžiaugė, kad įmonė taip ir nesusigundė pigesne darbo jėga ir gamybos neperkėlė nei į Ukrainą, nei į Baltarusiją.

„Nors mūsų siuvimo kainos yra aukštesnės, šiandien džiaugiamės, kad pas mus dirba mūsų žmonės. Susidūrėme su geru klientų požiūriu, greitais atsiskaitymo tempais.

Manau, kad mūsų įmonė gali įdarbinti apie dešimt moterų ir tikrai nebus jokios problemos su bendravimu, visi geranoriškai į tai žiūri ir matau kolektyvo nusiteikimą, girdžiu jų mintis. Moterims dėl darbo jėgos Alytuje problemų nebus“, – tikino „TexTera“ vadovė.

Smulkaus verslo situacija – nepavydėtina

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) pirmininkė Dalia Matukienė tikino, kad smulkusis verslas iki šiol neatsigavo po pandemijos, o karas situaciją dar pablogino.

Ji siūlė grąžinti galimybę darbo užmokestį ir komandiruotpinigius mokėti grynais pinigais, nes tai padėtų sumažinti išlaidas.

D. Matukienės siūlymų, prastovų sistemos grąžinimas taip pat būtinas.

Taip pat ji siūlė grąžinti programą, pagal kurią bedarbiai turėtų galimybę kurti savo verslus, sau darbo vietas. Labai reikalingas ir dar vienos programos, pagal kurią verslų kūrimas skatinamas kaimo vietovėse, gražinimas.

D. Matukienė palietė ir vieną civilinės saugos pasiūlymą. Esą būtų tikslinga kurti Alytaus miesto maisto produktų rezervą, sudaryti sutartis su tiekėjais.

Alytuje dirbti pradeda pirmieji karo pabėgėliai

Užimtumo tarnybos Alytaus skyriaus vedėja Vilija Maksimavičienė tikino, kad situacija darbo rinkoje tampa labai įtempta, tačiau tai vyksta ne tik dėl karo pabėgėlių antplūdžio.

Į Užimtumo tarnybos Alytaus skyrių iki šiol kreipėsi 14 ukrainiečių. Pirmoji šeima jau netrukus pradės dirbti. Savo odontologijos kliniką Ukrainoje turėjusi odontologė kol kas imsis valytojos darbo, mat reikia laiko, kad jos kvalifikacija ir licencija būtų pripažinta Lietuvoje. Vyras įsidarbins sandėlio darbuotoju.

Alytuje darbą ukrainiečiams siūlančių įmonių Užimtumo tarnyboje registruota apie 35, o visoje Lietuvoje – netoli 800.

Pasak V. Maksimavičienės, kol kas požymių, kad darbo rinkoje esantys asmenys galėtų būti išstumti ukrainiečių, tikrai nėra, mat iki šiol neužpildytos laisvos darbo vietos, kurių rinktis nenori lietuviai.

Iššūkiai miestui ir dėl švietimo

Alytaus miesto laukia iššūkių ir dėl ukrainiečių vaikų integracijos švietimo sistemoje. Pasak Alytaus miesto savivaldybės vicemerės Jurgitos Šukevičienės, tai labai svarbu, norint, kad tėvai įsitrauktų į darbo rinką.

„Jau turime pasirengę planą etapais, priklausomai nuo poreikio. Jeigu vaikų nebus labai daug, tai Alytaus lopšeliuose-darželiuose dar turime apie 60 laisvų vietų. Bendrojo ugdymo organizavimui pasitelktume Alytaus Likiškėlių progimnazijoje veikiantį Lietuvybės centrą, kuriame vyktų veiklos, papildomas mokymas. Jeigu vaikų būtų daugiau, turime pasirengę rezervines grupes darželiuose.

Neformalaus ugdymo klausimus taip pat jau sprendžiame“, – pasakojo vicemerė.

Alytaus miesto meras, išklausęs verslo atstovų pasiūlymus, patikino planuojantis kreiptis į atsakingas ministerijas ir visa tai perduoti svarstymui.