Nueinantys Jaučio metai Pietų Lietuvos savivaldybėms išties buvo charakteringi – nestokojo iššūkių, tačiau nepagailėjo ir dešimtmečius siektų laimėjimų. Visas savivaldybes šie metai vienijo pandeminiais iššūkiais, o ant Alytaus, Alytaus rajono, Varėnos, Lazdijų ir Druskininkų pečių dar nugulė ir migrantų krizės rūpesčiai.
Alytuje – pokyčių virtinė
Turbūt bene ilgiausią svarbiausių įvykių sąrašą šiemet turi Alytaus miesto savivaldybė.
Kaip vieną didžiausių šių metų laimėjimų turbūt būtų galima įvardinti dešimtmečius svajota, o šiemet pagaliau įgyvendinta žymiojo viaduko rekonstrukcija.
Ko jau ko, bet juostelių karpymo šiame mieste šiemet išties netrūko. Verslo bendruomenei vienas svarbiausių įvykių buvo Alytaus muitinės paslaugų teikimo vietos atidarymas. Logistikos centras „Durga“ per kiek daugiau nei metus įgyvendino 1,5 milijono eurų vertės investicijų sutartį ir taip laukto Alytuje, Lankų g. 14, esančio muitinės paslaugas teikiančio objekto vartus atvėrė verslams.
Alytuje buvo baigta naujo daugiabučio Alytaus miesto centre statyba, o Nemuno gatvėje dygti pradėjusios dar vieno naujo daugiabučio statybos buvo paženklintos kapsulės ateities kartoms įkasimu.
Sparčiai pajudėjo ir Alytaus miesto gatvių rekonstrukcija. Arterinėje Ulonų-Pulko-Santaikos gatvių sankirtoje buvo įrengta žiedinė sankryža, jau įsibėgėjo ir Ulonų gatvės rekonstrukcijos darbai.
Alytus savo gyventojus ir svečius trejose vietose pasitinka atsinaujinęs savo miesto prieigas, kuriose metų pradžioje buvo pastatyti miesto vartai Alytus/Myliu.
Alytus šiemet suspindėjo ir sporto srityje. DFK Dainava šiemet pateko į aukščiausią futbolo lygą. Tai vienas didžiausių šių metų Alytaus sporto laimėjimų.
Metai iššūkių nepagailėjo ir politinėje Alytaus padangėje. Metų pradžioje į du miestui svarbius postus buvo paskirti nauji asmenys. Dar sausį Alytaus miesto vicemero pareigas užėmė jaunasis konservatorių frakcijos narys Povilas Labukas, pakeitęs prieš tai šiame poste buvusį ir interpeliacijos metu nušalintą Šarūną Klėgerį.
Po a.a. Jurgio Krasnicko, kuris vos daugiau nei mėnesį vadovavo Alytaus miesto savivaldybės administracijai, mirties į jo vietą šių metų pradžioje Alytaus miesto taryba paskyrė socialdemokratę Oną Balevičiūtę.
Vos šių metų birželį Alytaus miesto merui Nerijui Cesiuliui sulipdžius valdančiąją daugumą, po trijų mėnesių jos pamatai vėl ėmė braškėti, mat iš koalicijos pasitraukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Alytaus miesto taryboje.
Jaučio metų pabaiga Alytaus miestui buvo svarbi kultūrine prasme, mat iš Neringos buvo perimtas kultūros sostinės titulas, kurį Dzūkijos sostinė ištisa renginių virtine puoselės visus ateinančius metus.
Alytaus rajone – dėmesys sveikatos sričiai
Alytaus rajonui, kaip ir visai Lietuvai, teko tvarkytis su pandemijos iššūkiais ir ši savivaldybė suspindėjo vakcinacijos srityje – tapo viena lyderiaujančių pagal skiepijimo rodiklius, mat čia buvo paskiepyta per 90 procentų gyventojų.
Alytaus rajono savivaldybė išplėtė sveikatos priežiūros paslaugas ir gyventojų patogumui pradėjo veikti mobilios ambulatorijos ir mobilus odontologas.
Alytaus rajono vardą Jaučio metais išgarsino ir Makniūnuose antrą kiekvieno mėnesio sekmadienį organizuojami bagažinių turgeliai, kaskart pritraukiantys vis daugiau lankytojų ir prekeivių iš įvairių Lietuvos kampelių.
Lazdijuose – politinės jėgos pokyčiai
Jaučio metai permainingi buvo Lazdijų rajono savivaldybei, kurios politinis vairas išslydo iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rankų. Metų pabaigoje merė Ausma Miškinienė ir dar šeši jos politiniai bendražygiai savivaldybės taryboje pareiškė besitraukiantys iš LVŽS. Už pasitraukimą iš šios sąjungos pasisakė ir didžioji dalis LVŽS Lazdijų skyriaus narių.
Viena reikšmingiausių naujienų Lazdijų krašte – akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ – vienos iš didžiausių ir finansiškai stipriausių bendrovių atėjimas. Ši bendrovė įsigijo 100% UAB „Mockavos terminalas“ akcijų ir perėmė vienintelio skystų produktų krovos terminalo, veikiančio Lietuvos-Lenkijos pasienyje, kontrolę. Reikšmingos investicijos ir plėtra planuojami jau kitais metais.
Druskininkuose – sanatorijos sugrįžimas ir atnaujintas dvaras
Bene vienas reikšmingiausių šių metų pokyčių Druskininkuose buvo dėl Europos sąjungos taikytų sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms net keletą mėnesių veiklą sustabdžiusios „Belorus“ sanatorijos Druskininkuose veiklos atnaujinimas.
Metų pabaigoje Druskininkai paskelbė pagaliau turintys savo dvarą. Oficialiai buvo užbaigta Leipalingio dvaro rekonstrukcija ir objektas atidarytas eksploatacijai.
Varėnos krašte – siekis tapti Dainavos širdimi
Varėnoje jau antrus metus iš eilės neįvyko tradicinė grybų šventė. Organizatoriai surengė tik grybavimo čempionatą.
Varėnos krašte buvo paskleista idėja atgaivinti Merkinės dvarvietę ir jos istoriją. Šio darbo imtis planuoja žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius, pristatęs Merkinės dvarvietės atnaujinimo projektą. Žinoma asmenybė Merkinę ketina pozicionuoti kaip karalių miestą, istorinę ir dvasinę Dainavos širdį.
Varėnos kraštas šiemet neteko ir šalyje gerai žinomos asmenybės. Lapkričio pabaigoje mirė partizanas Juozas Jakavonis-Tigras.
Birštone – naujų objektų bumas
Birštonas šiemet visų dėmesį traukė naujais atidarytais objektais. Šią vasarą duris atvėrė pirmasis SPA viešbutis, pritaikytas „tūkstantmečio“ kartos atstovų gyvenimo būdui ir poreikiams. Taip pat buvo atidarytas ir Birštono „Sporto ir sveikatingumo centras“, tapęs pagrindine sporto ir laisvalaikio teritorijos komplekso dalimi.
Birštone rugsėjį oficialiai atidaryta ir keleivinių laivų prieplauka. Naujoji prieplauka – tai metalinės konstrukcijos pontonas, kurio grimzlė tesiekia 30 cm. Ji yra 24 metrų ilgio, aštuonių metrų pločio.
