Alytaus meras Nerijus Cesiulis: „Ar galėjome geriau? Be abejo, visuomet galima geriau“

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

Treti metai už Alytaus miesto valdžios vairo merui Nerijui Cesiuliui pažėrė nemenkų iššūkių – teko ne tik priimti netradicinių sprendimų dėl dviejų ir į Dzūkijos sostinę atsiritusių krizinių situacijų, bet ir iš naujo lipdyti koaliciją. Pastarosios pamatai vėl sujudėjo, tačiau visa tai nesutrukdė eiti pirmyn – atkreipti investuotojų dėmesį, kurti naujas darbo vietas ir kelti kartelę darbo užmokesčio kilimui, statyti naujus objektus, rekonstruoti gatves, pagaliau kirpti strategiškai svarbių objektų atidarymo juosteles. Kiti metai miestui – ypač svarbūs, nes dabar visi žvilgsniai į Alytų kryps ir pro kultūros sostinės prizmę.

Kokie šie metai buvo Jums kaip Alytaus miesto merui?

Kupini iššūkių metai, nes pirmąją jų pusę teko kovoti su pandemine krize, o kitą – su migrantų antplūdžiu. Nuotolinis mokymas, daugybė atšauktų renginių, neįvykusių susitikimų, posėdžių, nežinomybė dėl Alytuje apgyvendintų migrantų… Visa tai vertė ieškoti netradicinių sprendimų.

Nepaisant to, miesto gyvenimas ir savivaldos darbas nesustojo.

Metų pabaigoje jau galime skaičiuoti ir viščiukus, kurių užderėjo išties nemažai – turime tiek investicijų, tiek sandorių, tiek verslo augimo apraiškų.

Labiausiai džiugina, kad Alytuje ženkliai sumažėjo nedarbo rodikliai – nuo beveik 18 iki 9,6 procentų ir net gi pagal nedarbą esame žemiau nei šalies vidurkis. Ir toliau neketiname sustoti.

Gera vėl matyti atsigavusią kultūrą, į įprastas roges sugrįžusį švietimą, neformalų ugdymą.

Pirmoji šių metų pusė buvo pasyvi, tačiau per antrąją jų pusę pavyko pasivyti įprastą tempą.

Ir toliau išlieka tie patys siekiai – išsivaduoti iš pandemijos gniaužtų, investuoti į darbo vietų kūrimą ir taip gerinti gyvenimą žmonėms mūsų mieste.

Kuri iš šių dviejų krizių labiau palietė Alytų?

Vienareikšmiškai pandemija, nes ji palietė kiekvieną žmogų.

Su migrantais gyventojai tiesiogiai nesusidūrė, jie buvo izoliuoti ir neramumų per visą jų buvimo laikotarpį nebuvo. Mes padėjome Vyriausybei tvarkytis su šia krize ir jaučiame įvertinimą. Savivaldybei tai nekainavo nė cento. Be to, turime suprasti, kad valstybė – tai mes ir tai ne jos, o mūsų visų reikalas.

Žinote, visos tos Alytų pastaraisiais metais kamavusios krizės – gaisras, pandemija, migrantai – mus tik užgrūdino ir dabar esame labiau pasirengę reaguoti į netikėtumus.

Kaip manote, jeigu ne šios krizės, ar Alytus galėjo gyventi geriau?

Ne tik Alytus, visa Lietuva galėjo gyventi geriau. Tačiau yra ir teigiamų aspektų – kyla darbo užmokestis, auga darbo vietų skaičius, todėl negalime sakyti, kad viskas yra tik blogai.

Be jokios abejonės, jeigu ne gaisras, pandemija ir migrantai, dėmesys ir pajėgos būtų sutelktos į kitas sritis, tačiau mieste vistiek vyko statybos, atėjo nauji investuotojai, buvo kuriamos naujos darbo vietos, kuriama, atnaujinama infrastruktūra.

Tai, kas buvo pažadėta gyventojams, didžioji dalis darbų buvo įgyvendinta. Taip pat ir biudžetas surinktas gausesnis nei buvo planuota, kilo darbo užmokestis, į darbus priimti nauji žmonės, mokėtos didesnės išmokos.

Visada yra vietų, kurias reikia tobulinti. Ar galėjome geriau? Be abejo, visuomet galima geriau.

Kokius išskirtumėte geriausius per 2021-uosius nuveiktus darbus miestui?

Šie metai išskirtiniai investicijų pritraukimu. Labai daug dirbome šiuo klausimu – vyko daugybė susitikimų, buvo daug rankų paspaudimų, o kažką susiderėjus – ir sukirtimų, sutarčių pasirašymų, atidarymo juostelių kirpimų, naujo daugiabučio statybų pradžią pažymėjome simbolinės kapsulės ateities kartoms įkasimu.

Atnaujinome informaciją investuotojams apie mūsų turimas galimybes ir privalumus ir visa tai jau turi apčiuopiamų rezultatų.

Pavyko išjudinti ir naujų gyvenamųjų būstų statybos reikalus. Juk labai svarbu, kad žmonės ne tik turėtų kur dirbti, bet ir komfortiškai gyventi.

Nemažai dėmesio skyrėme ir socialinių, švietimo paslaugų plėtrai, nes darželiuose, mokyklose pradėjo augti vaikų skaičius. Mums labai svarbu, kad būtų išvystytas vaikų užimtumas po pamokų.

Miestui strategiškai labai svarbus įvykis buvo ir viaduko rekonstrukcija, kuri pagaliau po tiek metų buvo įgyvendinta.

Esminė pergalė ne tik mūsų miestui, bet ir kitoms savivaldybėms yra kelio Kaunas-Alytus rekonstrukcija. Buvo planuota ją pradėti tik 2034-aisiais. Taigi, galima sakyti sutaupėme dešimtmetį ir nors šio kelio rekonstrukcijos darbai prasidės 2023-iaisiais, pavykusias derybas galime vadinti esmine, ir mūsų miestui strategiškai svarbia pergale.

Ledai pajudėjo ir Alytaus gatvių rekonstrukcijos, automobilių stovėjimo vietų įrengimo srityje ir, žinoma, visa tai – ir su ženklia Vyriausybės pagalba.

Man labai svarbi ir gyventojų nuomonė, todėl ne kartą viešoje erdvėje kviečiau ja pasidalinti. Atsižvelgdamas į alytiškių pastabas, siūlymus, kritiką, palaikymą, teikiau siūlymus.

Kokie šių metų užsibrėžti tikslai dar liko neįgyvendinti?

Visuomet visko norisi daugiau, geriau, greičiau. Užsibrėžtų tikslų, nepadarytų darbų yra galybė, bet kadencija dar nesibaigia ir yra laiko padaryti kuo daugiau. Sudėtinga būtų išvardinti užsibrėžtus darbus ir nors laiko dar yra, deja, jo lieka vis mažiau.

Pandeminiu laikotarpiu dėl įvairių apribojimų man labai trūko gyvo bendravimo su gyventojais, tad šioje srityje jaučiu tarsi nesuspėtą užpildyti tuštumą. Socialiniai tinklai toli gražu to neatstoja, tačiau tai yra žymiai geriau nei jokio kontakto.

Jau netrukus teks raikyti Alytaus miesto biudžeto pyragą. Kokių iniciatyvų įgyvendinimui teiktumėte prioritetą?

Norų yra kelis kartus daugiau nei galimybių. Kitąmet tikimės, kad atsivers Europos sąjungos lėšų krepšelis ir turėsime daugiau galimybių įvairiems projektams, iniciatyvoms, plėtrai, naujovių įgyvendinimui.

Kalbant konkrečiai apie biudžetą, tai jis bus didesnis lyginant su kitų metų biudžetais, tačiau reikia nepamiršti, kad didėjo ir atlyginimai, ir minimalaus darbo užmokesčio, išmokų dydžiai. Neišvengiamai padidės ir komunalinės išlaidos, nes ženkliai augo elektros, šilumos kainos.

Jau dabar matome, kad išaugs ir kitų planuotų darbų išlaidos. Žodžiu, turėsime iššūkių dėl kainų augimo.

Dėl biudžeto padalijimo tariamės ir su visuomene, jos nuomonė čia yra svarbiausia.

Iki savivaldos rinkimų liko kiek daugiau negu metai. Kokius planus per likusį šios kadencijos laiką dar puoselėjate?

Į rinkimus ėjome su 101 darbo programa. Kaip tik darome reviziją, kiek jų įgyvendinta. Galutinai arba dalinai įgyvendinom, arba šiuo metu yra įgyvendinami beveik 90 procentų darbų, o likusiems 10 procentų dar turime pusantrų metų.

Tikėtina, kad į kitus rinkimus žengsime oriai iškelta galva ir galėsime pasakyti, kad įgyvendinome tai, ką pažadėjome.

Pastaruoju metu Alytuje subruzdo statybos – daugiabučių, verslų objektų. Tai atkreipia ir investuotojų dėmesį. Kaip manote, ar tuose pastatuose bus kam gyventi, dirbti? Ar alytiškiai gali tikėtis būti ne pigesne darbo jėga, o darbo užmokesčio kilimo?

Net neabejoju, kad darbo užmokesčio lygis Alytuje didės ir ateityje, nes verslai gyventojams siūlo konkurencingus atlyginimus. Ženklus nedarbo lygio mažėjimas taip pat rodo tendenciją, kad darbo rinka Alytuje sparčiai atsigauna.

Kalbamės ir apie tai, kad į darbo rinką aktyviai galėtų įsitraukti įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys asmenys.

Be to, į Alytų sugrįžta migrantai su šeimomis, čia kuriasi, todėl reikalingi ir nauji gyvenamųjų būstų pastatai. Jau dabar Alytaus miesto centre pastatytas daugiabutis praktiškai visas užpildytas. Nemuno gatvėje vos išdygus kito daugiabučio pamatams, trečdalis butų jame jau rezervuoti. Tai reiškia, kad rinka yra aktyvi.

Nekilnojamojo turto vystytojai ateina į mūsų miestą, nes mato potencialą.

Neseniai politikai patvirtino švietimo reformą, nors jai ir negaili kritikos. Ar Jus kaip merą tenkina tokia švietimo reforma, kuri gerokai skiriasi nuo pirminio varianto?

Švietimo sistema yra labai dinamiška. Jeigu kadencijos pradžioje turėjome vienokią situaciją – mažėjantį vaikų skaičių, tai dabar viskas pasikeitė ir darželiuose, mokyklose šie skaičiai jau antrus metus auga.

Jeigu tokios tendencijos išliktų ir ateityje, reikėtų galvoti apie dar kitokius sprendimus.

Labai svarbu įvertinti ir valstybės numatytą švietimo tinklo pertvarką, pagal kurią, tikėtina, mažės mokyklų kaimiškose vietovėse, o tai reikštų, kad Alytaus rajone gyvenantys vaikai ateis į miesto mokyklas.

Galvodami apie tai, prie derybų stalo sėdome su Alytaus rajono valdžia, kad ji prisidėtų prie miesto darželius lankančių Alytaus rajono vaikų finansavimo. Žinoma, dar liko neišspręstų klausimų dėl analogiškos neformalaus ugdymo situacijos, tačiau prie to dar tikrai sugrįšime.

Švietimas yra mūsų prioritetas, kuriam skiriama daugiau nei 50 procentų viso biudžeto.

Tikriausiai niekam nebuvo staigmena, kad vėl sieksite Alytaus miesto valdžios vairo. Konstitucinis teismas pasisakė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, tad, gali būti, kad merus per artėjančius savivaldos rinkimus rinks ne gyventojai. Ar dėl to jaučiatės ramus?

Manau, kad visos politinės jėgos Seime sutaria, jog tiesioginiai mero rinkimai turi išlikti. Kokios bus mero kompetencijos, pareigos bei atsakomybės, dar vyksta diskusijos.

Grįžti prie ankstesnės sistemos nėra tikslinga, nes patirtis parodė, kad meru gali būti išrinktas ir mažiausią žmonių pasitikėjimą turintis asmuo. Būdavo situacijų, kai per kadenciją pasikeisdavo net keli merai, nes kaskart pademonstravus stuburą prieš tarybą buvo mojuojama interpeliacijomis. Toks meras turi dirbti tarybos nariams, o ne žmonėms.

Dabar renkamas meras, savo darbais ir sprendimais užsitarnavęs žmonių pasitikėjimą. Galiausiai darbai turi turėti tęstinumą.

Ar alytiškiai manimi pasitiki, parodys laikas.

Valdančiosios daugumos pamatai, iš jos pasitraukus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, vėl buvo sujudinti. Kaip tai vertinate ir ar tikite, kad pavyks daugumą išlaikyti iki pat kadencijos pabaigos?

Kuo arčiau kadencijos pabaiga, tuo daugiau atsiranda interpretacijų, noro pasirodyti, atsitraukti iš daugumos bei kritikuoti nuveiktus darbus.

Vis dar daugybė politikų tiki, kad, kažką kritikuojant, galima pelnyti daugiau rinkėjų simpatijų. Tikiu, kad bus sudėtingų situacijų, ypač likus pusmečiui iki rinkimų.

Neabejoju, bus daug kritikos ir pažadų, kad kažkas kažką padarys geriau. Bet kaip jau parodė ir ši kadencija, su rinkimais išblėsta visi pažadai, kitokiais nei valdančiųjų pasiūlymais taip pat nesninga.

Metai skaičiuoja paskutines dienas. Ko ateinantiems palinkėsite sau ir alytiškiams?

Būkime sveiki ir daugiau šypsokimės.

Tarybos narių metinė veiklos ataskaita skelbiama ir apmokėta pagal Alytaus miesto tarybos veiklos reglamente numatytą tvarką.

Vienas komentaras apie “Alytaus meras Nerijus Cesiulis: „Ar galėjome geriau? Be abejo, visuomet galima geriau“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *