Kristina Dūdonytė: „Negalios reikaluose Alytus dar turi kur pasitempti“

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė, Alytaus miesto savivaldybės  neįgaliųjų reikalų komisijos narė Kristina Dūdonytė.

Minint Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną, kaskart sugrįžtama prie diskusijų apie šių žmonių teises, galimybes ir situaciją. Kaip gi klostosi negalią turinčių žmonių situacija Alytuje? Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė, Alytaus miesto savivaldybės  neįgaliųjų reikalų komisijos narė Kristina Dūdonytė sako, kad Alytaus miestas dar turi kur pasitempti ir apgailestauja, kad žmonių su negalia reikalai sprendžiami labai lėtais tempais.

Negalia nedarbo valandomis neišnyksta

„Iš esmės Alytus nuo bendro šalies konteksto mažai kuo skiriasi. Manau, kad žmonių su negalia teisės nėra užtikrintos. Vadovaujantis Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kuri Lietuvoje yra ratifikuota jau 11 metų, valstybė įpareigota užtikrinti neįgaliųjų teises. To, deja, mes nematome nei šalies, nei savivaldybių mastu. Alytus – ne išimtis“, – kalbėjo K. Dūdonytė.

Ji kalbėjo tiek apie iššūkius darbo rinkoje, švietime, tiek apie pagalbos neužtikrinimą intelekto negalią turintiems asmenims trūkumą. Taip pat kaip vieną iš problemų įvardijo ir informacijos trūkumą.

„Įsigalėjusi praktika, kad pakanka pritaikyti fizinę aplinką – įrengti pandusą, liftą, tačiau to neužtenka. Ne mažiau svarbu pritaikyti ir informacijos prieinamumą intelekto negalią ar autistiškų sutrikimų turintiems asmenims. Jiems labiau susivokti aplinkoje padėtų specialūs simboliai.

Pavėžėjimo ir kitos svarbios paslaugos Alytuje taip pat nėra išvystytos – jos neteikiamos nedarbo dienomis ir valandomis, tačiau žmogaus negalia ir poreikiai nedarbo metu niekur neišnyksta“, – pasakojo K. Dūdonytė.

Ji patikino, kad apie visa tai jau ne kartą buvo kalbėta ir su miesto vadovais, tačiau situacija iš esmės nesikeičia.

Neįgaliųjų švietimo reikalai – nežinioje

Pasak K. Dūdonytės, su Alytaus miesto meru Nerijumi Cesiuliu ir šiuo metu norėtų susitikti švietimo bendruomenė dėl Alytaus Dzūkijos mokyklos negalią turinčių mokinių, kurie šiuo metu dėl minėtos mokyklos negalią turinčių mokinių korpuso remonto darbų yra perkelti į Vidzgirio progimnaziją.

„Šis klausimas nėra išspręstas ir bendruomenė gyvena nežinioje. Buvo žadama, kad tėvai turės galimybę pasirinkti mokyklą, į kurią toliau leis savo vaikus su negalia. Kiek girdžiu, tai meras ne itin nori priimti šią bendruomenę ir spręsti šio klausimo“, – teigė K. Dūdonytė.

Didžioji dalis tėvų norėtų pasilikti Vidzgirio progimnazijoje, esą ten sąlygos žymiai geresnės, didesnės patalpos, yra įrengtas keltuvas, liftas. Dzūkijos mokyklos korpuse esą yra mažai vietos, be to, į valgyklą tenka eiti per lauką ir ypač žiemos metu tai sudaro nemažai keblumų.

„Be to, nuo 2024-ųjų įsigalios švietimo įstatymo nuostatos, kuriomis yra įteisinamas įtraukusis ugdymas, kuriuo siekiama, kad specialių ugdymo mokyklų liktų kuo mažiau. Tai reiškia, kad kiekvienas negalią turintis asmuo turės galimybę rinktis, kurią bendrojo ugdymo mokyklą lankyti. Galiausiai tam turėtų būti sudarytos ir atitinkamos sąlygos. Deja, kol kas nieko negirdėti apie Alytaus miesto planus tam pasirengti.

Šios įstatymo pataisos prieštarauja konvencijai, nes nėra numatyta, kad tokios mokyklos turėtų būti naikinamos. Labai, gaila, kad negalią trinčių asmenų reikalai į priekį juda taip lėtai arba kai kuriais atvejais problemos apskritai ignoruojamos“, – dėmesį atkreipė  Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė.

K. Dūdonytė pabrėžė, kad analogiškai turėtų būti pritaikomi ir darželiai, mat ugdymas prasideda būtent nuo jų. Ji pastebėjo, kad ateinančiam įtraukiojo ugdymo laikotarpiui Alytaus darželiai ruošiasi atsakingiau ir yra numatę platesnį spektrą įvairių priemonių.

Statistikai svarbus individualumo aspektas

Pasiteiravus, kokių paslaugų negalią turintiems asmenims Alytuje dar trūksta, K. Dūdonytė tikino, kad pirmiausia reikėtų surinkti labai tikslią negalią turinčių asmenų statistiką, suskaičiuojant ir kiek bei kokių negalių konkrečiai turi Alytaus miesto gyventojai. Esą turint tokius duomenis, galima būtų konkrečiai spręsti kiek, kam ir kokių paslaugų reikia. Labai svarbus ir individualumo aspektas.

„Galbūt vienam labiau reikalinga asmeninio asistento pagalba, kitam – specialaus pedagogo. Tam rengiami specialių paslaugų teikimo planai, strategijos. Kai nežinome individualumo faktoriaus, negalios pobūdžio, tada sudėtinga tuos planus rengti. Tada kažkas daroma, tačiau tai neatitinka tikrojo poreikio mastų“, – kalbėjo negalią turinčių asmenų atstovė.

Asociacija sustabdė planus dėl patalpų

Tai, kad Alytaus miesto valdžia nepakankamai dėmesio skiria negalią turinčių asmenų bendruomenei, pasak K. Dūdonytės, byloja ir istorija su asociacija „Savarankiškas gyvenimas“. Ši įstaiga turėjo ketinimų Alytuje praplėsti paslaugų negalią turintiems asmenims spektrą, tačiau planai liko neįgyvendinti dėl šioms veikloms vykdyti netinkamų, tam nepritaikytų savivaldybės patalpų.

Asociacijai panaudos pagrindais buvo suteiktos patalpos buvusioje Suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, tačiau panaudos sutartis taip ir nebuvo pasirašyta, mat savivaldybės skirtų lėšų patalpų atnaujinimui ir pritaikymui nepakako, taip pat nebuvo susitarta, kas iš tiesų tas patalpas turėtų pritaikyti – ar jų savininkė savivaldybė, ar panaudos gavėjai – asociacija.

„Asociacija nėra tokia turtinga, kad galėtų investuoti tiek daug lėšų patalpų pritaikymui negalią turintiems asmenims, juolab kad panaudos sutartis pasirašoma tik penkeriems metams, po kurių nelieka garantijų, kad tomis patalpomis asociacija galės naudotis ir toliau.

Asociacijos būstinė Vilniuje, tačiau jos atstovų yra daugelyje šalies regionų, taip pat ir Alytuje, todėl visos problemos gali būti sprendžiamos ne tik sostinėje“, – kalbėjo K. Dūdonytė.

Yra ir kuo pasidžiaugti

Nors negalią turintys žmonės kasdien susiduria su įvairiomis problemomis, yra ir gražių pavyzdžių, kai miesto valdžios atstovų pagalba yra išsprendžiami metų metus gvildenti rūpesčiai.

Alytaus miesto savivaldybės  neįgaliųjų reikalų komisijos, kuriai vadovauja tarybos narys Sigitas Leonavičius, posėdyje buvo gvildenamas vienos alytiškės, globojančios neįgalų brolį, kreipimasis dėl neįgaliųjų stovėjimo vietą žyminčio ženklo įrengimo prie jos gyvenamojo namo. Neįgaliojo vežimėlyje sėdintį brolį jai sudėtinga kiekvieną kartą nugabenti prie automobilio, todėl galiausiai leista pastatyti minėtą ženklą netoli daugiabučio įėjimo. Dėl tokios pagalbos moteriai teko ketverius metus varstyti savivaldybės duris.

K. Dūdonytė pasidžiaugė ir tuo, kad Alytus tapo pilotiniu miestu teikiant asmeninio asistento pagalbą ir tai tęsia pakankamai sėkmingai.

„Norėtųsi, kad ši paslauga būtų prieinama ir nemokam visiems. Mes kaip Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos nariai siekiame, kad tai būtų nemokama, mat pagal konvenciją žmonėms su negalia turėtų būti užtikrinamas finansavimas asmeninei pagalbai gauti. Šiuo metu už tai reikia primokėti 20 procentų. Kai kurios savivaldybės jau pradėjo ieškoti būdų, kaip įgyvendinti nemokamą tokią paslaugą, ją finansuojant iš savivaldybės biudžeto. Būtų labai džiugu, jeigu ir Alytaus miesto savivaldybė taip pasistengtų dėl savo žmonių su negalia“, – kalbėjo K. Dūdonytė.

Integracija svarbi tolerancijai

Kalbant apie tolerancijos lygį, K. Dūdonytė apgailestavo, kad vis dar tenka susidurti su tolerancijos trūkumo atvejais. Jų netrūksta ir darbo rinkoje, ir bet kurioje kitoje srityje.

„Būtent todėl negalią turinčių žmonių integracija į visuomenę, į atvirą darbo rinką ir bendrąjį švietimą yra labai svarbus aspektas, leidžiantis didinti tolerancijos lygį ir mažinti diskriminacijos problemas. Planuojame ir toliau atkakliai belstis į valdžios duris ir kalbėtis apie paslaugų plėtros galimybes ir įtikinti, kad mokyklą baigusiam žmogui su negalia lieka ne tik galimybės dienos centruose, bet ir darbo rinkoje, kituose švietimo lygmenyse, galiausiai kultūriniame gyvenime“, – tikino K. Dūdonytė, negalią turinčių asmenų bendruomenei linkėdama būti aktyvesnei ir drąsiau apie problemas kalbėti viešai, net ir kreipiantis į teismus, kurių pagalba suformuojami precedentai ir praktikos negalią turinčių asmenų teisių srityje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *