Atėjus šaltiems orams vis daugiau žmonių iš spintelių traukia arbatas arba keliauja į parduotuvę jų įsigyti. Teigiama, kad įvairios žolelių arbatos ne tik sušildo kūną, bet ir teigiamai veikia imuninę sistemą, stiprina organizmą. Niekur nedingsta ir kava – ją lietuviai ypač mėgsta gerti rytais. Paprastai kava ir arbata yra ruošiama tradiciniu būdų – ją užpilant karštu vandeniu iš virdulio. Tačiau ar žinojote, kad per karštas vanduo gali ne tik sugadinti gėrimo skonį, bet ir pašalinti gerąsias jo savybes?
Kokią įtaką kavos ir arbatos skoniui turi vandens temperatūra?
Kartais mes labai neatsargiai pilame verdantį vandenį ant kavos pupelių ar arbatos žiedlapių ir vėliau nusiviliame gėrimo skoniu. Kiekviena kava atrodo karti, o arbata beskonė. Pirkti vis skirtingas kavos pupeles arba arbatas gali būti viena iš išeičių, tačiau prieš tai pabandykite užplikyti karštą gėrimą kiek vėsesniu vandeniu. Dažnai pamirštame, kad per didelė vandens temperatūra sudegina kavos pupeles ir neleidžia joms atskleisti tikrojo savo skonio ir aromato. Tuo tarpu karštas vanduo arbatoje degina ne tik gomurį, bet ir neleidžia atsiskleisti arbatos gerosioms savybėms, mažina juose esančių eterinio aliejaus ekstrakto kiekį bei apkartina skonį. Tad kokia temperatūra reikalinga kavai ir skirtingoms arbatų rūšims?
Reikalinga vandens temperatūra
Virtuvėje naudojami virduliai dažniausiai neturi temperatūros matuoklio, todėl numatyti, kokia vandens virimo temperatūra – sunku. Paprastai, vanduo laikomas užvirusiu, kai jo temperatūra siekia 100 laipsnių. Tačiau šis karštis tinka tik dviem arbatos rūšims – juodajai ir raudonajai. Žaliajai arbatai reikia šiek tiek žemesnės temperatūros – nuo 70 iki 80 laipsnių karščio , o baltai 60-70 laipsnių. Tuo tarpu kavai reikalinga aukštesnė, tačiau ne per aukšta vandens virimo temperatūra – ji turi siekti 90 laipsnių, tačiau neviršyti 95 laipsnių karščio.
Vandens temperatūrą būtina matuoti termometru?
Užplikyti karštą vandenį, kad jis nepakenktų kavos ar arbatos skoniui nėra sudėtinga. Ir tikrai nebūtina kiekvieną kartą ruošiant karštą gėrimą iš spintelės traukti maistinį termometrą ir stebėti, kada vandens temperatūra pakils iki reikiamo laipsnio. Tai paprastai galite reguliuoti su virduliais, turinčiais vandens temperatūros nustatymo funkciją. Tikslus temperatūros nustatymas leis sutaupyti laiko bei niekuomet nesuklysti užpilant kavos pupeles ar skirtingų rūšių arbatą karštu vandeniu. Žinoma, galite naudoti ir jau turimą virdulį, tačiau šiuo atveju teks stebėti vandenį. Kai nuo virdulio kyla lengvas garas galima plikyti žalią, baltą arbatą ir kavą. Kai kyla smulkūs burbuliukai (iš karto užvirus vandeniui) – juodąją. Nors taip negalėsite būti visiškai tikri dėl vandens temperatūros, išsaugosite bent dalį arbatos teigiamų savybių ir nenudeginsite kavos pupelių.
Į ką dar atkreipti dėmesį renkantis virdulį?
Jeigu nutarėte, kad jau laikas atnaujinti virtuvės prietaisus ir įsigyti naują vandens virdulį – neskubėkite ir pirmiausia pasidomėkite kiekvieno jų skirtumais. Pagrindiniai aspektai, kurių skirtumus turėtumėte žinoti – tai virdulio talpa, korpuso medžiaga, rankena ir snapelis.
Virdulio dydį rinkitės pagal išgeriamų puodelių kiekį
Elektrinių virdulių talpa paprastai svyruoja nuo 1 litro iki 1,7 litro. Vienam standartiniam puodeliui kavos arba arbatos yra reikalinga 250 ml vandens. Tad jeigu įsigysite 1,5 litrų talpos virdulį, vieno vandens užvirinimo metu galėsite užpilti 6-7 puodelius arbatos. Jeigu turite didelį namų ūkį, arba ieškote virdulio, kuris tiktų tiek kasdieniams kavos gėrimo ritualams, tiek gausiems svečių apsilankymams – didesnės talpos virduliai turėtų atsidurti jūsų svarstomuose variantuose. Tačiau jeigu gyvenate vienas pirkti itin didelį virdulį nebus nei praktiška nei patogu. Šiuo atveju jums puikiai tiks 0,7 ar 0,8 litrų talpos vandens virimo aparatas, kuriuo galėsite užplikyti 3-4 standartinius puodelius arbatos.
Skirtingos virdulio medžiagos – pliusai ir minusai
Internetinėse arba fizinėse parduotuvėse tikrai sutiksite platų, skirtingų virdulių asortimentą – galima rinktis skirtingo dydžio ir medžiagų, elektrinius arba dujinėms viryklėms skirtus virdulius. Tačiau svarbu žinoti kiekvieno jų privalumus ir trūkumus.
Nerūdijantis plienas. Pati populiariausia ir dažniausiai naudojama virdulių medžiaga yra nerūdijantis plienas. Iš šios medžiagos pagamintas virtuvės prietaisas atrodo tikrai elegantiškai bei pasižymi ilgaamžiškumu. Tvirtas, atsparus karščiui ir lengvai valosi – tai vieni svarbiausių privalumų, kuriuos turėtumėte žinoti. Be to, nerūdijantis plienas nepalieka kvapų ar keistų poskonių vandenyje, tad galėsite būti tikri dėl vandens arbatoje švarumo. Tiesa, jeigu pirksite šį virdulį būkite atsargūs ir nenusideginkite pirštų. Įkaitęs metalas atvėsta negreitai, tad jeigu turite mažųjų nenuoramų, virdulį laikykite ten, kur jo nepasieks smalsūs pirštukai.
Keramika. Kol nebuvo išrasti elektriniai virduliai, arbatai užplikyti žmonės naudodavo keramikinius indus. Šiandien jie taip pat nedingsta iš rinkos, tačiau jų pasirinkimas kiek mažesnis. Iš tikrųjų, keramikinių virdulių vidus yra padengtas nerūdijančiu plienu, todėl virdulį nebus sunku išvalyti. Elegantiški, vintažiniai arba šiuolaikiški keramikiniai virduliai neabejotinai suteikia vizualų patrauklumą virtuvėje. Tiesa, vienas ryškiausių jų trūkumų yra trapumas – nukritus virduliui prietaisas gali pabirti į smulkias šukes. Be to, jų svoris daug didesnis nei nerūdijančio plieno virduliai, tad pilant vandenį viena ranka gali tekti pasimankštinti.
Stiklas. Turbūt vieni stilingiausių vandens virimo prietaisų yra stikliniai virduliai. Skaidrus stiklo korpusas leidžia matyti visus virimo procesus, vandens lygi ir lengvai nuspėti, kada vanduo bus paruoštas kavai užpilti. Lengvai matysite ir tai, kada vandens virimo prietaisą reikės išvalyti, todėl mėgautis tobulo skonio kava ar arbata bus dar paprasčiau. Tiesa, kaip ir keramikiniai virduliai, taip ir stikliniai yra gana trapūs ir sunkūs, todėl elgtis su jais reikės atsargiau.
Virdulio rankena ir snapelis
Turbūt nereikia priminti, kad virdulio rankena turi būti padengta specialia, karščio neperduodančia medžiaga, kad nenudegtumėte pirštų. Tačiau be šios savybės turėtumėte atkreipti dėmesį ir į virdulio rankenos stilių. Paprastai virduliai yra gaminami dviejų formų – apvalūs ir pailgi. Apvalių virdulių rankena dažniausiai būna įmontuota viršuje, tačiau taip sunku išlaikyti virdulio pusiausvyrą ir užpilant kelis puodelius arbatos, ranką gali rimtai paskausti. Tuo tarpu pailgi virduliai turi įmontuotą rankeną šone – taip virdulį patogu laikyti ir kavą užpilti daug paprasčiau. O jeigu norite kavos ir arbatos plikymą pakylėti į dar aukštesnį lygį, įsigykite virdulį su ilgu, vamzdelio formos snapeliu. Naudodamiesi šiuo snapeliu, vandenį galėsite pilti plona srovele – taip tikrai neprapilsite vandens pro puodelio šoną, o lėtas vandens bėgimas užtikrins tobulą užpiltinės kavos skonį.