Ukrainą palikusi Svetlana į gyvenimą Alytuje kabinasi saldumynais

    Svetlana Boiko. dzukijosveidas.lt nuotr.

Prieš septynerius metus iš Ukrainos į Alytų gyventi su šeima persikėlusi Svetlana Boiko sako, kad tokio sprendimo niekada nesigailėjo, nes gyvenimas Dzūkijos sostinėje klostosi geriau ir net jai pamėtėjo galimybę sugrįžti prie savo vaikystės pomėgio. Saldumynams atsispirti negalinti moteris šiandien pati gamina konditerinius gaminius ir svajoja kada nors atidaryti nedidukę, bet jaukią savo konditerinių gaminių kepyklėlę.

Į Alytų atvedė šaknys

Gyvenimui pasirinkti Alytų Svetlaną paskatino dzūkiškos šaknys ir ukrainietis vyras Bohdanas. Moteris patikino, kad neramumai Ukrainoje buvo viena iš priežasčių priimti tokį sprendimą, nors ten, kur jie gyveno, buvo ganėtinai ramu.

Visą gyvenimą kūrę Ukrainoje, Rovne, į Lietuvą persikelti jie ryžosi su lig savo jaunėlės Irinos gimimu. Dabai jai – 8-eri. Iki jos šeima jau augino dvynukus Andrejų ir Denisą. Deja, Lietuvoje jie pagyveno pakankamai neilgai, mat pavasarį baigę mokyklą dabar jau devyniolikmečiai broliai sparnus iškėlė į Angliją.

Pasiteiravus, kokia yra Svetlanos dzūkiškų šaknų istorija, moteris pasakojo, kad jos mama buvo lietuvė, gyvenusi Alytaus rajone. Kai mamai buvo dešimt, ji kartu su tėčiu buvo ištremta į Rusiją. Ten būdama, moteris susipažino su būsimu vyru, kuris – ukrainietis. Jie abu išvyko gyventi į Ukrainą. Čia gimė ir pati Svetlana.

Apie savo lietuviškas šaknis moteris žinojo visada, nes turi lietuvės pilietybę. Ją turi ir visi trys Svetlanos ir Bohdano vaikai.

Sužinoję apie tremtinių grįžimo į Lietuvą programą, Svetlana su savo mama kreipėsi į atsakingas institucijas ir gavo paramą – būstą įsikūrimui. Dabar jame Svetlana su šeima ir gyvena. Moters mama taip ir liko gyventi Ukrainoje ir ten prieš šešerius metus mirė.

Svetlana palaiko ryšius ir su giminaičiais Lietuvoje. Neapleido ir likusiųjų Ukrainoje, kurių važiuoja aplankyti kiekvieną vasarą.

Pasiteiravus, ar vyras Bohdanas neprieštaravo dėl sprendimo keltis gyventi į Lietuvą, Svetlana patikino, kad būtent jis pats ir paskatino apsvarstyti tokią galimybę.

Save atrado konditerijoje

Integruotis Alytuje šeimai sekasi gerai. Karininku Ukrainoje dirbęs Bohdanas dirba Alytuje veikiančioje įmonėje. Kanceliarinių prekių parduotuvėje Ukrainoje dirbusi Svetlana svajojo apie darbą namuose, kad galėtų rūpintis savo vaikais.

Užimtumo tarnyba moteriai prieš trejus metus pasiūlė lankyti pusė metų trunkančius konditerijos kursus, kuriems ji ryžosi nė trupučio nedvejodama, mat pati labai mėgsta saldumynus, o jų kepimu užsiimdavo dar vaikystėje.

Svetlana baigusi buhalterijos mokslus, tačiau niekada taip ir nedirbo pagal specialybę. Galbūt tai pravers kada nors įgyvendinant savo svajonę.

„Namų virtuvėje labai reikia remonto, norėčiau ir modernesnės įrangos konditerinių gaminių gamybai. Noro yra, gebėjimų turiu, tik pinigų reikia“, – šypsojosi moteris.

Jeigu gyvenime viskas klostytųsi sklandžiai, Svetlana atidarytų ir nedidukę savo konditerinių gaminių kepyklėlę, tačiau kol kas nuo tokių planų susilaikyti verčia pandeminė ir ekonominė situacija.

Dar visa šeima svajoja įsikurti nuosavame name, tačiau kol kas tai – dar tik svajonėse.

Gaminius siūlo ir klientams

Siekdama svajonės turėti savo konditerinių gaminių kepyklėlę, moteris įsigijo individualios veiklos pažymėjimą ir tortus, dekoruotus sausainius, meduolius kepa užsakovams.

„Klientams pabandžiau pasiūlyti naminių sausainių ir pyragų tiesiog namuose prie kavos ar arbatos puodelio, tačiau čia nėra tokios tradicijos. Užsimanę saldumynų, žmonės tiesiog jų nusiperka parduotuvėje, o naminių gaminių kultūra čia dar nėra populiari“, – apgailestavo moteris.

Dažniausiai klientai moters gaminius atranda per socialinius tinklus, kuriuose savo veiklą pavadino „Saldus kiemelis“ pavadinimu. O jį sugalvojo ir pasiūlė vienas iš sūnų.

Kalbos barjerą įveikė bendraudama

Nors Lietuvoje šeima gyvena septynerius metus, Svetlana jau puikiai kalba lietuviškai. Moteris tikina, kad gyvenimo Lietuvoje pradžia dėl kalbos barjero buvo sudėtinga. Galiausiai kalbos ji išmoko tiesiog klausydama vietinių kalbos ir bendraudama su žmonėmis.

Priėmus sprendimą keltis gyventi į Lietuvą, tuo metu dar paauglius sūnus sutuoktiniai nusprendė leisti į Vilniaus lietuvių namus, kur dvejus metus jie intensyviai mokėsi lietuvių kalbos.

Vėliau jiems buvo lengviau adaptuotis Alytaus mokyklose. Jaunėlei dukrai su kalba problemų niekada nebuvo, nes ji jau gimė Lietuvoje. Ir mokslai jai sekasi gerai, ir lanko net keletą užsiėmimų – dziudo, teatro.

Gražių žodžių moteris negailėjo ir pačiam Alytaus miestui, kuris ją žavi savo parkais, žaluma, o ir gyventi čia labai patogu, ramu. Šeima laisvalaikiu dažnai traukia į gamtą, mišką, nes ten jie suranda dar didesnę ramybę.

„Čia galimybių veikloms yra labai daug ir įvairių, tereikia noro juos atrasti. O jeigu dar turi ir pinigų, tai iš gausybės užsiėmimų pasiūlymų galima tikrai išsirinkti“, – tikino pašnekovė.

Panašūs įrašai:

Vienas komentaras apie “Ukrainą palikusi Svetlana į gyvenimą Alytuje kabinasi saldumynais

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.