Būsima chirurgė įsipareigojo dirbti Alytuje: suviliojo ne pinigai, o atmosfera

Medeinė Šilenė Markevičiūtė – būsima plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos srities gydytoja. Asmeninio albumo nuotraukos.

Medeinė Šilenė Markevičiūtė (25 m.) – viena iš keturių rezidenčių, gavusių kasmet Alytaus miesto savivaldybės skiriamą kasmetinę stipendiją rezidentūros mokslų metu. Už tai būsima plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos srities gydytoja įsipareigoja jau po penkerių metų sugrįžti dirbti į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę. Kalbinta būsima gydytoja patikino, kad finansinė parama išties yra viliojanti paskata darbą rinktis regioninėje gydymo įstaigoje, tačiau be jos Medeinė turi ir savų svertų, kuriuos sudėliojo Alytaus ligoninėje atlikta praktika.

Medeinė yra kilusi iš Alytaus ir savo gimtąjį miestą ji paliko prieš šešerius metus, kai įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos studijas. Šiemet alytiškė įstojo į rezidentūrą Kaune.

 

„Tai, kad savivaldybė kartu su ligonine, skirdamos man stipendiją, išreiškė tokį pasitikėjimą, norisi grįžti į savo gimtąjį miestą ir dėl jo kažką nuveikti“, – sakė rezidentė.

Būsimos medikės klausėme, ar vien tik Alytaus miesto savivaldybės skiriama stipendija rezidentams ją paskatino įsipareigoti sugrįžti dirbti į savo gimtąjį regioną, tačiau Medeinė patikino, kad ne tik tai lėmė jos apsisprendimą.

„Mano apsisprendimą lėmė visi man palankiai susidėlioję faktoriai. Džiugina, kad savivaldybė remia būsimus gydytojus. Finansinis aspektas svarbus. Tačiau aš labai myliu savo miestą, o atlikusi internatūrą Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, supratau, kad norėčiau čia dirbti“, – tikino mergina.

Šiuo metu ligoninėje nėra plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos srities gydytojų, todėl Medeinė turės galimybę šią nišą užpildyti.

Būsima medikė patikino, kad jaunus gydytojus dirbti didžiųjų miestų ligoninėse vilioja ne tik ten esančios platesnės profesinės galimybės, bet ir tai, kad bene dešimtmetį trunkančių studijų metu dažnas įleidžia šaknis į studijų miestą, ten susiranda draugų, susikuria sau artimą aplinką, todėl po ilgo laiko sudėtinga būna ryžtis kardinaliai keisti gyvenamąją aplinką ir visą buitį lipdyti iš naujo.

Pasiteiravus, ar ji pati nepasiges tų platesnių profesinių galimybių didžiųjų miestų gydymo įstaigose, mergina patikino, kad tikrai ne, nes yra įsitikinusi, jog daug nuveikti galima ir regione.

Be to, šių metų pradžioje atliekant keturių mėnesių praktiką Alytaus ligoninėje, jai gerą įspūdį paliko labai šilta atmosfera kolektyve, esą medikai, su kuriais jai teko dirbti, linkę padėti, patarti, pasidalinti savo žiniomis. Įsisiūbavęs karantinas jai atvėrė galimybių ligoninėje savanoriauti.

„Labai norėjau padėti medikams, nes tuo metu jiems buvo sunku. Buvo apėmęs toks jausmas, tarsi sėdėtum paliktas ant suoliuko, o tavo vyresni kolegos iš visų jėgų kovoja su pandemija. Be to labai pabodo sėdėti užsidarius namuose. Patirtis buvo įdomi ir ji tikrai neatgrasė nuo mano profesinio pasirinkimo. Sakyčiau, kad ši pandemija mane paskatino dar daugiau mokytis ir dirbti“, – pasakojo Medeinė.

Mokykloje jai sekėsi biologija ir mergina jautė, kad šis mokslas jai labai įdomus. Kai atėjo metas rinktis studijas, galutinai apsispręsti Medeinai padėjo jos vyresnė sesuo, kuri taip pat studijavo mediciną. Medicinos krypties pasirinkimui reikšmės turėjo Alytaus ligoninės kolegos, kurie merginai patarė, ją paskatino ir palaikė.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.