Susisiekimo ministras Alytuje įžvelgė investicinį potencialą ir finansavimo galimybių

Antradienį Alytuje viešėjo susisiekimo ministras Marius Skuodžius, kuris kartu su Alytaus miesto meru Nerijumi Cesiuliu aplankė didžiausius Dzūkijos sostinės skaudulius, susipažino su planuojamais darbais ir projektais. Dzukijosveidas.lt nuotr.

Antradienį Alytuje viešėjo susisiekimo ministras Marius Skuodžius, kuris kartu su Alytaus miesto meru Nerijumi Cesiuliu aplankė didžiausius Dzūkijos sostinės skaudulius, susipažino su planuojamais darbais ir projektais. Ministras pasidžiaugė, kad Alytuje labai aiškiai sudėlioti prioritetai susisiekimo infrastruktūros srityje ir patikino, kad Alytus tikrai gali tikėtis tiek papildomų, tiek didesnių bazinių lėšų iš ministerijos ir ES fondų lėšų.

Peržiūrės tranzitinių gatvių galimybes

Alytaus meras išreiškė padėką ministerijai už papildomų „covidinių“ lėšų skyrimą, kurių dėka pajudėjo geležinkelio viaduko rekonstrukcijos darbai, taip pat Ulonų-Santaikos gatvių rekonstrukcija, kuriai buvo skirta 14 milijonų eurų.

„Su ministru kalbėjome, kad pastarasis projektas turėtų būti vertinamas kaip išskirtinis sprendžiant finansavimo klausimus. Tai ne tik arterinė miesto gatvė, bet ir jungiamasis regioninis kelias. Tikimės, kad atsirastų papildomas finansavimas, kad šio kelio rekonstrukcija neužsitęstų šešis ar septynis metus, kaip tai nutiko su Naująja gatve. Ministerijos pozicija šiuo klausimu mums tinka“, – sakė Alytaus miesto meras.

„Mane džiugina tai, kad savivaldybė yra aiškiai susidėliojusi prioritetus. Galbūt tai, ką su komanda pamatėme, planuojant finansavimą, padės mums išvengti klaidų. Kalbant apie Ulonų-Santaikos gatves, galiu patikinti, kad tokių problemų turi ne viena savivaldybė. Ir nors tai yra savivaldybės gatvė, tačiau kartu tai ir aplinkkelis, tranzitinė gatvė, todėl savivaldybė nepajėgi sutvarkyti tokių didelių objektų. Pažiūrėsime, kaip galėtume bendradarbiaudami rasti tam tikrus sprendimus. Tai, kad reikia šias gatves tvarkyti, abejonių nėra, tik norėtųsi, kad tai vyktų greičiau“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Pėsčiųjų ir dviračių takams – ES lėšos

Ministras atkreipė dėmesį ir į pėsčiųjų ir dviračių takų problemas, ypač ten, kur juos skiria valstybei priklausančios atkarpos. Tikimasi, kad tas atkarpas bus galima užpildyti pratęsiant jas pėsčiųjų ir dviračių takais.

Esą yra 20 savivaldybių, kurios jau turi pasitvirtinusios darnaus judumo planus, tarp jų ir Alytaus miesto. Ministras atskleidė, kad šioms savivaldybėms planuojama skirti 100 milijonų eurų iš Europos sąjungos fondo lėšų.

Alytaus miesto savivaldybė turi ambiciją aplink Nemuną įrengti daugiau nei 10 kilometrų ilgio, pėsčiųjų ir dviračių takų žiedą, kuris sujungtų A. Juozapavičiaus ir Tūkstantmečio tiltus, driektųsi ir per aerodromo teritoriją. Tokiu atveju takas pretenduotų į gražiausią Nemuno pakrante besidriekiantį pėsčiųjų ir dviračių taką Lietuvoje. Taip pat svarstomos galimybės įrengti infrastruktūrą, padėsiančią nuo piliakalnio pusės ir neįgaliesiems lengviau patekti ant Baltosios rožės tilto.

„Manau, kad tai yra tie objektai, kurie tikrai galės sulaukti finansavimo ir kad lėšos būtų investuojamos kuo greičiau“, – kalbėjo ministras.

Atsakymo dėl aerodromo perspektyvų neturi

Ministro pasiteiravus, ar teko aplankyti ir Alytaus aerodromą ir ar matytų kokių nors šio objekto vystymo galimybių, jis pabrėžė, kad tokių objektų kaip Alytaus aerodromas Lietuvoje yra daugybė ir jų klausimai yra neišspręsti.

„Esu buvęs Alytaus aerodrome prieš keletą metų. Jo būklė tikrai nėra tokia, kokios būklės objektą kaip aerodromą būtų galima laikyti. Klausimas, kokios klaidos buvo padarytos ir kas ko nepadarė, kad jis būtų išplėtotas. Dėl perspektyvos kol kas atsakymo neturiu. Šiuo metu mūsų komanda dirba su Lietuvos aviacijos strategija, kurioje yra numatyta paanalizuoti civilinių, sportinių aerodromų ateitį. Artimiausiu metu finansinių galimybių valstybei prisidėti prie tokios objektų plėtros iš mūsų ministerijos pusės nėra. Galbūt dar jų būtų iš Vidaus reikalų ministerijos, regioninės plėtros lėšų, Švietimo ir sporto ministerijos. Apie tai noriu kalbėti labai atsargiai, kol nesame užtikrinę finansavimo tokiems objektams kaip kelias Alytus-Kaunas“, – sakė M. Skuodžius.

Įžvelgia potencialą investuotojams

Ministro asmenine nuomone, tokių teritorijų kaip Alytaus aerodromo, kurios būtų patrauklios investuotojams, šalyje praktiškai nėra arba jų – retenybė. Esą ten galėtų įsikurti netarši aukštųjų technologijų pramonė. Esą net būtų galimybė tokių didelių investuotojų pritraukti net ir dabar pat.

Vertindamas Alytaus miesto savivaldybės potencialą investicijų pritraukimo srityje, ministras pabrėžė šiame mieste įžvelgiantis daug perspektyvų.

„Norėčiau, kad investuotojų Alytuje būtų kuo daugiau, nes žvelgiant į žmogiškąjį potencialą, į tai, kas čia yra geografine lokacija, Alytus yra ta neužpildyta erdvė su labai dideliu potencialu. Regioninės politikos kontekste vertėtų tai išnaudoti“, – sakė ministras.

Kelias Alytus-Kaunas – vienas iš keturių prioritetų

Kalbant apie kelio Alytus-Kaunas rekonstrukciją, ministras patikino kad jis yra vienas iš keturių prioritetinių valstybės susisiekimo srities projektų. Planuojama, kad, jeigu viskas gerai seksis, pirmieji rekonstrukcijos darbai galėtų prasidėti 2024 metais.

Taip pat ministras pranešė, kad jau šią savaitę ministerija startuoja su žemės paėmimo procedūromis atkarpoje nuo Kauno iki Prienų.

Kol kas dar nėra nuspręsta, kiek eismo juostų turėtų sudaryti planuojamą rekonstruoti Alytaus-Kauno kelią, tačiau ministro manymu, įvertinus visas finansines ir laiko galimybes, realiausia turbūt būtų kelią plėsti iki trijų eismo juostų, nors norėtųsi ir keturių.

„Turbūt reikėtų pasidžiaugti, kad kelio Alytus-Kaunas rekonstrukcijos projektavimo darbai visuose dokumentuose buvo numatyti tik 2034 metais, tačiau matome, kad šie procesai prasideda žymiai anksčiau“, – sakė meras N. Cesiulis.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.