Nedarbo rodiklius Dzūkijoje diktuoja ne tik pandemija, bet ir kompetencijos

freepik.com nuotr.

Pandemija ir karantinas gerokai padidino bedarbių gretas visoje šalyje. Alytaus apskrityje nedarbas taip pat augo reikšmingai, o didžiausias registruotas nedarbas yra Lazdijų r. savivaldybėje. Užimtumo tarnybos specialistai tikina, kad pandemijos įtakotas nedarbas nėra toks didelis iššūkis kaip kompetencijų trūkumo ir reikalavimų darbuotojams neatitikimo problema. Nors situacija darbo rinkoje šiuo metu ir gerėjanti, tačiau dalintis džiugiomis prognozėmis Užimtumo tarnybos specialistai kol kas neskuba.

Tarp lyderių – Lazdijai

Užimtumo tarnybos specialistai skelbia, kad registruotas nedarbas padidėjo beveik 8 proc., piką pasiekė šių metų sausį – net 19 proc. Nepaisant to, šių metų pirmąjį pusmetį, buvo stebima registruoto nedarbo mažėjimo tendencija ir šiuo metu jis  siekia 14,8 proc.

Pandemijos metu didžiausias registruotas nedarbas labiausiai buvo pastebimas Lazdijų r. savivaldybėje ir jis siekia net 22 proc. Ši savivaldybė pagal aukščiausią registruotą nedarbo lygį tarp lyderių išlieka ne tik Alytaus apskrityje, bet ir visoje šalyje.

Antroje vietoje pagal nedarbo rodiklius Dzūkijos krašte yra Alytaus miestas.

Vertinant 2020 ir 2021 metų nedarbo lygio rodiklių skirtumus, labiausiai dėl pandemijos sukeltų padarinių nukentėjo Druskininkų savivaldybė, mažiausiai – Alytaus miestas.

Vidutinis metinis bedarbių proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų:

2020 m.               2021 m.

Alytaus m. sav.            14,1                      15,4

Alytaus r. sav.             13,8                      15,9

Birštono sav.               8,9                        12

Druskininkų sav.         14,0                      18,8

Lazdijų r. sav.              19,3                     23

Varėnos r. sav.             13,1                   15,8

Kur daugiausiai laisvų darbo vietų?

Kalbant apie laisvas darbo vietas, Užimtumo tarnybos specialistai skelbia, kad kurortiniame mieste, tarkim, Druskininkuose, dominuoja paslaugų sektorius, ypač juntamas viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų specialistų poreikis. Kitose vietovėse daugėja darbo pasiūlymų transporto, pramonės, prekybos ir žemės ūkio sektoriuose.

Nemažai į Užimtumo tarnybą besikreipusių žmonių dirbo prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose veikiančiose įmonėse. Būtent šiuos sektorius labiausiai paveikė paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija.

„Įtakos turi ir darbdavių persvarstytos veiklos perspektyvos, optimizuotos funkcijos ir darbo jėgos apimtys ir tai šiais metais sąlygojo mažiau kvalifikuotų, mažesnę darbo patirtį turinčių darbuotojų mažinimą.

Dalis savarankišką veiklą vykdžiusių asmenų pasibaigus karantinui neatnaujino savo veiklos.

Iššūkis – kompetencijų trūkumas

Didžiausias iššūkis yra struktūrinis nedarbas. Ne visi darbo ieškantys asmenys atitinka darbdavių keliamus reikalavimus, neturi reikiamų kompetencijų, kvalifikacijų reikalingų darbui atlikti. Taip pat konkretaus darbo, profesijos ieškantys asmenys gyvena ne ten, kur yra daug tos srities darbo vietų“, – situaciją komentavo Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Pasak jos, daug darbuotojų, netekusių darbo, negali tiesiogiai pereiti į kitų sektorių įmones, nes darbams atlikti reikalingos tam tikros žinios ar praktinė patirtis. O nekvalifikuotų darbų pasiūla visada yra ribota. Sudėtingesnė situacija darbo rinkoje mažesniuose miesteliuose ir atokiuose vietovėse, kur mažiau veikiančių įmonių.

Kai kurių asmenų netenkina siūlomas darbo užmokestis arba darbo sąlygos.

Kokių specialistų poreikis didžiausias?

Šiuo metu intensyviausiai ieškoma medienos apdirbimo operatorių, pardavėjų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, krovikų, virėjų, padavėjų, barmenų, taip pat  priklausomai nuo sezoniškumo trūksta žemės ūkio ir statybos sektoriaus darbuotojų.

Paklausiausi virėjai, padavėjai, barmenai, pardavėjai, tarptautinių krovinių pervežimo vairuotojai, nekvalifikuoti žemės ūkio darbininkai darbuotojai, pardavėjai.

Kokios prognozės?

Pasiteiravus, kokių prognozių galima įžvelgti, kaip galėtų toliau klostytis darbo rinkos situacija, M. Jankauskienė patikino, kad, vertinant šių metų  pirmąjį  pusmetį, darbo rinkoje stebimi atsigavimo požymiai – mažėja darbo neturinčių asmenų, daugėja laisvų darbo vietų, auga įsidarbinusių asmenų skaičius, laisvėja suvaržytų verslo sektorių veiklos.

„Gerėjanti situacija darbo rinkoje ir efektyvesnis kontaktinis klientų aptarnavimas, tikėtina, sustiprins klientų motyvaciją darbui, sudarys galimybes greičiau darbo ieškantiems asmenims įsidarbinti bei sumažės darbo ieškančių asmenų skaičius. Kokia bus situacija vėliau, priklausys, ar bus karantinas, kaip dirbs verslai ir kokios veiklos bus vykdomos be apribojimų“, – komentavo Užimtumo tarnybos atstovė.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.