Vyriausybei apsisprendus, galimybių pasas tampa realybe: kam ir kaip karantinas bus gerokai švelnesnis

AMS archyvo nuotr.

Nuo gegužės 24 d. Lietuvoje įsigalios galimybių pasas, kuris pasiskiepijusiems nuo COVID-19, prasirgusiems šia liga, neigiamą koronaviruso testo rezultatą gavusiems ar iki 16 metų asmenims suteiks galimybę dalyvauti renginiuose iki 500 žmonių, lankytis maitinimo įstaigų viduje bei naudotis kitomis lengvatomis. Tokiam sprendimui trečiadienį pritarė Vyriausybė.

„Galimybių paso turinys būtų skiriamas būtent žmonėms, kurie yra pasiskiepiję, tie, kurie yra persirgę, taip pat mūsų politinis sprendimas, kad sudarome galimybę tiems, kurie turi ne anksčiau nei prieš 24 valandas darytą testą atitinkamą. Taip pat jis galioja vaikams iki 16 metų“, – pristatydamas projektą sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 14 d. įdiegs technologinį sprendinį e.sveikatoje, kuris reikalingas galimybių paso įgyvendinimui.

Kokios galimybės atsivers?

Galimybių pasą turintiems asmenims nuo gegužės 24 dienos bus taikomos švelnesnės karantino sąlygos.

Asmeninės šventės, bendravimas, kontaktai. Galimybių paso turėtojai galės susitikti, rengti asmenines šventes su neribotu dalyvių skaičiumi. Taip pat jį turintieji galės grįžti į kontaktinį darbą.

Restoranai, kavinės, barai. Viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, barai, lošimo vietos ir lažybų punktai galės teikti paslaugas viduje asmenims, turintiems galimybių pasą. Šiuo metu šias paslaugas leidžiama teikti tik lauke. Tiesa, kaip ir lauke, taip ir viduje maitinimo paslaugos galės būti teikiamos tik iki 21 val. Naktiniai klubai ir toliau negalės veikti.

Renginiai. Galimybių paso reikalavimus atitinkantiems žmonėms bus leidžiama rengti iki 500 žiūrovų talpinančius renginius tiek uždarose, tiek atvirose vietose. Jie privalės užimti tik sėdimas vietas (ne daugiau kaip 75 proc. jų). Šiuo metu leidžiami renginiai tik iki 150 žmonių, užimant ne daugiau trečdalio vietų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, atsižvelgiant į erdves, kuriose galėtų dalyvauti daug didesnis skaičius asmenų, nei 500, šį kiekį palaipsniui bus siūloma didinti.

Kontaktinės paslaugos. Imunitetą turintys asmenys galės teikti kontaktines paslaugas valstybės ir savivaldybių institucijose.

Apgyvendinimo paslaugos. Su galimybių pasu nebebus taikomas reikalavimas viename kambaryje, teikiant apgyvendinimo paslaugas, apgyvendinti tik tos pačios šeimos narius.

Kelionės. Kartu numatyta leisti keliones pramoginiais laivais: jose galės dalyvauti ne daugiau dešimties žmonių arba neribojamas kiekis dalyvių, atitinkančių galimybių paso kriterijus.

Kas galės pasinaudoti galimybių pasu?

Nurodytais atvejais paslaugų teikimas asmenims galės būti neribojamas arba ribojamas iš dalies, jei asmenys atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1. Yra pasiskiepiję Europos Sąjungos vaistinių preparatų registre įregistruota COVID-19 ligos vakcina:

  • praėjus 1 savaitei po „Comirnaty“ ar „COVID-19 Vaccine Moderna“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;
  • praėjus 4 savaitėms po „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
  • praėjus 4 savaitėms po pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo, bet ne ilgiau kaip praėjus 12 savaičių;
  • po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą.

2. Persirgo COVID-19 liga ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 180 dienų (bet ne anksčiau nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas).

3. Turi ne anksčiau nei prieš 24 valandas skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento atliktą COVID-19 tyrimą (SARS-CoV-2 PGR tyrimą ar antigeno testą) ir gautą neigiamą atsakymą. Kompensuojamų testų skaičius, anot A.Armonaitės, nebus ribojamas. Vėliau, ministrės teigimu, planuojama įtraukti į šį sąrašą ir antikūnų testus.

4. Yra vaikai iki 16 metų.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės A. Armonaitės, sistemą administruos Registrų centras. Artimiausiu metu svarbiausiu darbu ministrė įvardijo pokalbius su savivaldybėmis dėl testavimo apimčių bei informaciją verslui. Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu pasirūpins profilaktiniam tyrimui reikalingais teisiniais ir technologiniais sprendimais.

Savo ruožtu A. Dulkys pažymėjo, kad testavimo apimtys „nėra paprastas klausimas“, tačiau tuo klausimu yra dirbama, stengiantis sudaryti visiems galimybę pasinaudoti profilaktiniu testavimu galimybių pasui.

A. Armonaitė pabrėžė, kad galimybių pasas leis atverti veiklas šalies viduje, tuo tarpu Europos Sąjungos lygmeniu kuriamas žaliasis sertifikatas bus pirmiausia susijęs su kelionėmis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau yra teigusi, kad galimybių pasas būtų virtualus dokumentas, kurį galėtų gauti žmonės, atitinkantys minėtus kriterijus dėl imuniteto. Kiekvienu atveju asmeniui būtų suteiktas imunitetą patvirtinantis QR kodas, kurį jis turėtų pateikti prieš lankydamasis renginyje ar maitinimo įstaigoje.

Galimybių paso idėja viešai suabejojo V. Čmilytė-Nielsen

Tiesa, abejones dėl galimybių paso įvedimo pirmadienį viešai išsakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, jeigu Europos Sąjungos imuniteto pasas ims veikti jau birželį, nėra tikslo skubinti lietuvišką jo atitikmenį, o šias lėšas verčiau investuoti į pagalbą verslui.

„Paaiškėjus, kad jau birželį Europos Sąjunga gali turėti vadinamąjį imuniteto pasą, darosi akivaizdu, kad mums nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens. Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju?“ – sakė ji.

Pasak parlamento vadovės, šiuo metu racionaliau lėšas skirti padėti verslui, kad šis išliktų. V. Čmilytė-Nielsen taip pat svarstė, kodėl Lietuvoje nesiruošiama vertinti antikūnų testo rezultatų, turint galvoje, kad ne visi sirgusieji COVID-19 pranešė apie tai gydytojams, dalis galėjo nežinoti, kad sirgo.

Kartu Seimo pirmininkė paragino spręsti, kada gauti antrąjį „AstraZeneca“ skiepą, nes ilgas antrosios dozės laukimas gali sumažinti šios vakcinos populiarumą siekiant papildomų atlaisvinimų pasiskiepijusiems.

„Medicinos ekspertai kalba apie tai, kad optimalus laikas – 6–8 savaitės. Taigi, arba trumpiname iki šio termino, arba apie imuniteto kodą kalbame po pirmojo skiepo. Kitaip turėsime dar vieną priežastį diskriminacijai. Kai jau turime „vieno skiepo“ vakciną, kitų abi dozės suskiepijamos su trijų savaičių pertrauka“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji prašė kuo greičiau atsakyti į šiuos ir kitus su imuniteto pasu susijusius klausimus bei tinkamai pasiruošti visoje Europos Sąjungoje galiosiančiam žaliajam sertifikatui.

Savo ruožtu premjerė I. Šimonytė atsakė, kad lietuviškas galimybių pasas yra tarpinis variantas iki europinio sertifikato, kurio paskirtis yra visiškai kitokia – karantino metu leisti pasiskiepijusiems, persirgusiems ar neigiamą testą turintiems žmonėms laisviau dalyvauti renginiuose, lankytis kavinėse, rengti asmenines šventes.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.