Aktyvaus laisvalaikio virusu užsikrėtė ir Alytaus miesto politikas Andrius Jučas. Kartą po sunkios darbo dienos į rankas nučiuptas dviratis jau ištisus metus gelbėja nuo protinio perdegimo ir jau net tapo rimtu pomėgiu ieškant sau naujų iššūkių.
Sportas Andriui niekada nebuvo draugas, bet karantinas jį privertė gerokai perkrėsti mintis, kuo galėtų užsiimti, kad netektų mirti iš nuobodulio.
„Užsidarė visos sienos, niekur negali išvažiuoti, o pasirodė, kad vis tik gali važiuoti savo paties kojomis. Turėjau prastą dviratį. Tada pradėjau domėtis ir sužinojau, kad yra daug geresnių, tobulesnių ir tiek skirtingų dviračių. Nusprendžiau įsigyti ir išbandyti. Po pirmojo pirkinio sekė ir kiti. Tada ir prasidėjo 10-ties, 20-ties kilometrų kelionės, kol galiausiai pasiekiau 100 kilometrų distanciją“, – pasakojo politikas. Būtent šis pasiektas rekordas jam tapo paskata įsigyti ir plentinį dviratį.
Dabar Andriaus planuose ir naujas iššūkis – gegužės mėnesį laukianti kelionė su draugais į pajūrį, o vėliau gal net ir aplink Lietuvą.
„Tai fantastiškas užsiėmimas sveikatinimuisi, o po visų politikų tai ypač geras būdas pravėdinti galvą“, – įsitikinęs vyras, dviratį išsitraukiantis bent jau tris kartus per savaitę.
Alytaus dviračių takais jis jau turbūt galėtų pravažiuoti užsimerkęs, tad nuolat stengiasi ieškoti naujų maršrutų ir už miesto ribų. Andriaus nenuvylė maršrutai link Butrimonių, Krokialaukio, Luksnėnų, Miroslavo ir Metelių regioninio parko.
Andriaus patirtis parodė, kad važinėjimas dviračiais yra užkrečiamas reikalas. Jo penkiametė dukra jau taip pat turi dviratį, tačiau iki ilgesnių kelionių su tėčiu dar kiek reikėtų pasitreniruoti. Mažiausiajai Andriaus atžalai dviratis dar tikrai nerūpi, o žmona jau vyrui tarstelėjo, kad galbūt ir jai dviratis būtų neprošal.
„Bėgimas – tikrai ne man. Gali nubėgti 10 kilometrų, tačiau nieko nepatyrinėsi, o su dviračiu gali minti 100 kilometrų ir mėgautis vaizdais, aplankyti įvairiausias vietas“, – sakė politikas.
Jis prisipažino, kad nauji dviračiai, su jais atsiradęs pomėgis jį įtraukė į naujų „žaislų“ pirkimo maniją. Dabar Andriui norisi ir priemonių saugumui, ir dviratininko aprangos, šviesų, greičio matuoklių.
A. Jučui patinka į ausis įsikišti ausinukus ir klausantis patinkančios muzikos išsileisti į nerūpestingą kelionę dviračiu, tačiau kartais norisi ir geros kompanijos. Šiam pomėgiui prijaučiančių draugų jis atrado aktyvų judėjimą propaguojančius entuziastus buriančioje bėgimo mėgėjų bendruomenėje „Prasibėgam? Prasibėgam!“.
„Ši grupė į miestą išties įnešė aktyvumo proveržį. Ji vienija ne tik bėgiojančiųjų, bet ir dviratininkų bendruomenę, į kurią nuo balandžio mėnesio buvau pakviestas prisijungti ir pats. Balandžio mėnesio iššūkio neįveikiau, tačiau turiu nusibrėžęs naujų tikslų gegužės mėnesiui“, – entuziasto nestokoja A. Jučas.
Jis pasidžiaugė, kad jo pomėgis ne tik padeda pagerinti sveikatą, bet ir patobulinti kūno linijas.
