Šimtametė iš Miroslavo: „100 metų prabėgo taip greitai“

Alytaus rajono gyventoja Marijona Simanavičienė šią savaitę šventė 100 metų jubiliejų. Alytaus rajono savivaldybės nuotrauka.

Alytaus rajono gyventoja Marijona Simanavičienė šią savaitę šventė 100 metų jubiliejų. Šia proga jubiliatę nudžiugino Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko sveikinimai ir linkėjimai. Savivaldybė išskirtinei jubiliatei dovanojo 100 eurų čekį ir gėlių puokštę.

M. Simanavičienė jau šeštus metus gyvena Miroslavo globos namuose, gražiai sutaria su darbuotojomis, patenkinta gyvenimo sąlygomis.

„Labai džiaugiausi, kad čia apsigyvenau, ypač malonus personalas. Nesitikėjau, kad  čia bus taip gerai“, – sakė M. Simanavičienė.

Paklausta, kas per jos gyvenimą labiausiai įsiminė, senolė sako, jog 100 metų prabėgo taip greitai.

M. Simanavičienė yra kilusi iš Šaukėnų kaimo Alytaus rajone.

„Tėvai turėjo 3 sūnus ir mus – 3 dukteris, gyvenome paprastą ūkininkų gyvenimą, dirbome turimus 6 hektarus žemės. Aš gerai mokiausi, baigiau 4 mokyklos skyrius, būčiau norėjusi mokytis toliau, bet tėvai neturėjo pinigų, teko tarnauti pas tame pačiame kaime gyvenusius ūkininkus“, – pasakojo jubiliatė.

Moters gyvenimas nebuvo lengvas, ji susilaukė trijų vaikų, bet likimas lėmė su vyru užauginti tik du sūnus, kurie jau iškeliavę Anapilin. Miroslavo globos namuose šimtametę senolę lanko anūkai ir proanūkiai.

Pokario metais M. Simanavičienė dirbo kolūkyje, laisvalaikiu siuvo, nes šio amato, mamos paskatinta, išmoko jaunystėje.

„Siuvimas tapo mano pomėgiu, laisvu laiku pasiūdavau kam suknelę, kam marškinius, bet pagrindinis darbas buvo kolūkyje lauko darbininke. Darbas sekėsi gerai, visada džiaugiausi juo, nes žemės darbai man teikė nusiraminimą, žemės darbus mėgau labiau negu siuvimą. Taip pat laisvu laiku megzdavau megztinius savo šeimai, liemenes. Labai mėgau gėles, prie pirkios visada augo jurginų, bijūnų ir gvazdikų,“ – prisiminimais dalijasi Marijona.

Paklausta, kur slypi jos ilgaamžiškumo paslaptis, M. Simanavičienė sako: „Visada pagalvoju, kodėl Dievas man davė tokį ilgą gyvenimą? Tada prisimenu vieną malonią moterį, kurios dukrai kažkada siuvau suknelę. Ta moteris man sakydavo: oi, dukrele, kad tu niekada nemirtum! Taigi, matyt, ji nuoširdžiai man to linkėjo. O aš pati stengiuosi niekada neužgauti kito žmogaus,  nelaikyti piktumo, dažnai meldžiuosi“.

Mirosalvo globos namuose senolė išmoko dekoravimo meno. Iš įvairių atliekų ji  gamina dekoracijas, iš stiklo butelių, senų maišų, karolių daro gėles, dekoruoja vazas. Savo dirbinius moteris dovanoja Miroslavo globos namus aplankantiems svečiams. Neseniai M. Simanavičienė dalyvavo konkurse „Senjorai nešvaisto“, ji buvo vyriausia dalyvė ir viena iš penkių nugalėtojų.

Alytaus rajono savivaldybės informacija

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.