Idėja pakeliui važiuojant užsukti į Alytų ir pasivaikščioti miesto centre, Senamiestyje, Kurorte, Godos ir Rimgaudo Leonavičių šeimai tapo bilietu į ilgai ieškotos gyvenamosios vietos pasirinkimą. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, nes Vilniuje jau penkiolika metų pragyvenusi šeima Dzūkijos sostinėje atrado tai, ko seniai ieškojo – ežeriukų ir pliažų apsuptą miestą miške su wake-parku, tobulais dviračių takais, svetingais dzūkeliais, viena geriausių šalies dešimtuke bei tarptautinio bakalauriato gimnazijomis, olimpiniu baseinu ir daugybe kitų nerealių dalykų.
Pasijuto kaip kurorte
„Alytuje neturime jokių giminių ar palikimų ir apie jį žinojome tik tiek, kad visad pravažiuodavom jo kraštu keliaudami link Lenkijos. Tikrai viešai neišsakysiu, ką galvojau apie tuos rajonus. Praėjusios vasaros savaitgalį nusprendėme prasukti pro Alytų ir jo Senamiestis/Kurortas mums su vyru Rimgaudu buvo meilė iš pirmo žvilgsnio“, – pasakojo Goda.
Paradoksas, tačiau šeima visad laikėsi požiūrio, kad vaikai gali užaugti ir nuomojamame bute, tačiau mintis sostinėje nuomojamą butą iškeisti į ramesnio miesto gyvenimą nuosavame būste šeimai kirbėjo jau kurį laiką.
Pirmoji mintis buvo Birštonas, kur Godos teta turi nekilnojamojo turto. Deja, kaip sakė pašnekovė, šiame mieste arba niekas nieko neparduoda, arba naujos statybos būstas kainuoja tiek, kiek butas Vilniaus senamiestyje.
„Turbūt nebuvo lemta, todėl būsto paieškas nusprendžiau pakreipti kita linkme – internete pasidomėjau geriausių Lietuvos mokyklų dešimtuku ir paaiškėjo, kad viena tokių yra Alytuje. Artėjant savaitgaliui, pasiūliau vyrui važiuoti į Alytų tiesiog pasidairyti be jokių lūkesčių. Tuo metu miesto centre vyko kažkokia mugė, vaikščiojome po miesto centrą, parką, ėjome link mažosios Dailidės ežerėlio ir eidami gėrėjomės, kaip viskas žalia, sutvarkyta, ramu, ranka pasiekiama. Tuomet šmėstelėjo mintis apie dviračius, kurių gyvendami Vilniuje beveik neišsitraukdavome, nes tiesiog nebūdavo kur važiuoti. Alytus atrodo kaip tikrų tikriausias kurortas, visai kaip Birštonas tik trigubai didesnis. Tada vyrui pasakiau, kad čia yra šimtą kartų geriau nei Birštone“, – pasakojo Goda ir pridūrė, kad dar tą pačią dieną apžiūrėjo nekilnojamojo turto pardavimų skelbimus ir pačius būstus.
Nori šeimos laiko
Pirminį aplankiusį jausmą, kad Alytus – puikus miestas šeimoms, sustiprino ir jų draugai, prieš keletą metų atsikraustę gyventi taip pat į Alytų. Jie patikino, kad gyvenimo kokybė šiame mieste yra kelis kartus geresnė nei Vilniuje.
„Pagalvojome, kad dabar yra šeimos laikas, kuris yra be galo trapus, nes vaikai greitai užaugs ir jų su mumis nebebus. Taip norisi kuo kokybiškiau laiką praleisti su vaikais, daugiau laisvalaikio, daugiau gamtos, neskubėti. Vilniuje viskas yra priešingai – spūstys, skubėjimas, lėkimas, privačių mokyklų prievolės, be galo brangūs būreliai ir dideli atstumai. Be to, karantinas mums puikiai parodė, kad dirbti galime nebūtinai būnant Vilniuje. Be to, Alytus yra strategiškai geroje vietoje – iki Vilniaus ar Kauno – vos valanda kelio“, – argumentus dėstė moteris.
Leonavičiai jau nusipirko namą vaizdingoje vietoje, netoli Dainų slėnio. Tiesa, iki atsikėlimo į jį gyventi dar teks nemažai padirbėti, atlikti būtiniausius remontus. Namas senas, didelis, tad darbai gali užtrukti ir iki vidurvasario. Tačiau šeima planuoja Alytuje įsikurti dar vasarą.
Alytaus kraštas – redaktorės ir tinklaraštininkės akiratyje
Nors Leonavičiai Vilniuje gyvena 15 metų, moteris save laiko kauniete. Tiesa, ji augo Pasvalyje. Vyras kilęs iš Kauno. Vilnius jų gyvenime atsirado dėl darbų ir karjeros galimybių.
„Su vyru susipažinome dirbdami laikraščio „Laikinoji sostinė“ redakcijoje. Vėliau dėl darbo jis iškeliavo į Vilnių, o paskui jį ir aš“, – sakė Goda.
Ji yra lrytas.lt rubrikos „Tėvams“ redaktorė ir planų keisti darbą neturi. Be to, moteris yra sukūrusi asmeninį laisvalaikio tinklaraštį „šeimosgidas.lt“. Tinklaraščio įkūrėja įsitikinusi, kad būtent Alytaus kraštas taps naujuoju jos dėmesio objektu.
„Planuoju dalintis visais Alytaus krašto atradimais. Tikrai aprašinėsiu, kaip mums seksis gyventi Alytuje. Galbūt savo patirtimi daugiau žmonių įkvėpsime kraustytis į Alytų arba bent jau privilioti turistų. Labai nekantrauju aktyviai įsilieti į miesto gyvenimą“, – tikino moteris.
Dar Goda yra ir vestuvių portalo, parodos ir žurnalo „išteku.lt“ bendraįkūrėja. Tiesa, šioje srityje dėl pandemijos šiuo metu tenka daryti veiklos pertrauką.
Rimgaudas turi mažąją bendriją ir teikia įvairias IT paslaugas, dirba su įmonėmis Lietuvoje ir užsienyje, tad darbas nuotoliu jam nėra naujiena. Karantino metu užgimė ir kita jo veikla – kartu su partneriu jis sukūrė platformą visipsichologai.lt, kurioje per pusšimtį profesionalių psichologų teikia nuotolines konsultacijas.
Į Alytų atveža tikrą lobį
Goda ir Rimgaudas turi tris dukras – dvylikos Smiltę, devynerių Eleonorą ir šešerių Oliviją. Jos taip pat su nekantrumu laukia persikėlimo į Alytų, nes išsipildys kiekvienos jų svajonės. Be to, neteks dalintis kambariu, o turės visos po atskirą.
Mažiausioji laukia nesulaukia, kad atsikrausčiusi į naująjį būstą, savo kambaryje turės savo rožinį kosmetikos staliuką.
Vidurinioji Leonavičių dukra svajoja name auginti kačiuką. Be to, ji labai nori lankyti oro akrobatiką, o Alytuje kaip tik yra veikiantis cirkas.
Goda pasidžiaugė, kad Dzūkijos sostinėje yra ir Muzikos, Dailės mokyklos, baseinas.
Leonavičiai į Alytų atveža tikrą lobį – vyriausioji jų dukra Smiltė yra šeštokė, pirmūnė, nuo šešerių metų skautauja, jodinėja.
Eleonora groja smuiku, pianinu ir viename respublikiniame konkurse neseniai laimėjo pirmą vietą, dainuoja chorinėje mokykloje „Liepaitės“, papildomai mokosi VDU ir Izraelio gabių vaikų programoje „Gifted“.
Olivija šoka, taip pat lanko jaunuosius skautus, mokosi pagal Valdorfo pedagogiką, dalyvavusi ne vienoje fotosesijoje ir filmavime.
Beje, daugiau laisvės ir erdvės su nekantrumu laukia ir Leonavičių augintinis pudelis Grehemas.
Šeimos sprendimu kraustytis į Alytų nusistebėjo ne vienas jų pažįstamas ir giminaitis, esą vis sulaukdavo replikų, kad Vilniuje jie palieka viską, tačiau šeimos draugų ir pažįstamų ratas jau plečiasi ir Dzūkijos sostinėje. Be to, moteris įsitikinusi, kad Alytus taps senųjų šeimos draugų, pažįstamų ir giminaičių traukos centru.
šaunuoliai, sveikinu.
Oho vilniečiai iš kaimo atvyksta gyventi į mūsų kaimelį. Smagu plojam katučių, bet ko čia gyrtis? O beje pas mus dar Vardorfo mokyklos nėra… ar išgyvensit?
Aš taip pat iš Vilniaus sugryžau į Alytų prieš 38 m.nesigailiu,nors pradžia buvo sunki,dzūkai ne visi gero linki,kaip ir visur.Bet visiems rekomenduoju Alytų-puikus miestas,Vilnius-110km.Kaunas-75km.Druskininkai-65,kaimynai lenkai-60 km.Puiki vieta,laukia jūsų
Alytus – puikus ir patogus miestas gyventi, jeigu turi iš ko pragyventi. Esu alytiškė, pragyvenau Alytuje 43 metus. Ir persikėliau į Vilnių vien dėl to, kad ten didesnės galimybės uždirbti. Kai dirbi nuotoliniu, gali gyventi bet kur. Bet ne visi tokius darbus turi.