Ieškantys idėjų kaip artėjančioms šv. Velykoms papuošti namus, įkvėpimo galėtų pasisemti iš alytiškės Danutės Truncienės, kurios kurti dirbiniai per įvairias šventes papuošia ne vienus lietuvių ir užsieniečių namus, bendruomenių ir kitas viešąsias erdves. Laukiant didžiosios pavasario šventės, moters namai buvo virtę išskirtinių margučių dirbtuvėmis, tačiau šiandien jų belikę ne tiek ir daug.
Rankdarbiai – ir į užsienį
Danutė tuščiavidurius, išdžiovintus, apdirbtus vištų kiaušinius papuošti sugalvojo ornamentais iš spalvoto popieriaus. Moteris tikina, kad galutinio vieno kiaušinio rezultato per dieną tikėtis neverta, nes tokia kiaušinių puošimo technika reikalauja itin daug kruopštumo, kantrybės ir laiko.
Kai toks darbas nusibosta, į rankas alytiškė ima vašelį ir kiaušinius padabina įvairių spalvų nėriniais.
Kiekvienoms Kalėdoms moteris taip pat sugalvoja originalių puošmenų eglutėms ir ne tik – neria angeliukus, snaiges, varpelius ar kuria kitokias šventines atributikas.
Rankdarbių iš rankų ji nepaleidžia net ir tada, kai šventės praeina. Tada Danutė imasi kitų darbų – mezga riešines, iš to paties spalvoto popieriaus kuria unikalius atvirukus ar proginius vokelius.
Įvairių rankdarbių iki švenčių moteris įprastai pagamina šimtais, tačiau namuose ilgam jie neužsilieka – jie būna išdalijami, padovanojami kitiems.
Daugybė jos sukurtų darbų iškeliavo į užsienį, ypač jos megztas riešines labai pamėgo prancūzas. O giminėje tikriausiai sunku būtų surasti žmogų, kuris nebūtų apdovanotas Danutės rankdarbiais. Įvairiomis progomis jos dirbiniai dažnai papuošia ir bendruomenių erdves.
Pašaukimas rankdarbiams – dar mokykloje
Meilę šiai veiklai dar mokyklos laikais moters širdyje pasėjo jos darbų mokytoja Žukauskienė.
„Mokytoja turėjo polinkį mezgimui ir to atsidavusiai mokė vaikus. Visada labai žavėjausi jos darbais ir tuo kaip ji atrodydavo – ji dažnai dėvėdavo savo pačios megztus drabužius“, – prisiminimais dalijosi Danutė.
Jai mokykloje taip sekdavosi daryti rankdarbius, kad su ne vienu jų Danutė dalyvaudavo įvairiuose konkursuose ir pelnydavo apdovanojimų.
Daugiau kaip trisdešimtmetį pedagoge dirbusiai dabar jau likviduotuose Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose Danutei rankdarbių užsiėmimai su vaikais būdavo kasdienybė. Nors jau prabėgo dveji metai, iki šiol važiuodama pro savo buvusios darbovietės vietą, vis ilgesingai nukreipia žvilgsnį į ten.
Karantinas ir artimųjų ligos atnešė liūdesį
Dabar į rankdarbių kūrimo procesą aktyviai įsitraukia ir Danutę aplankyti atvykstantys anūkai, kurių per šias Velykas dėl karantino moteris nepamatys.
„Žinot, visas šis karantinas ir praėjusių metų pabaiga man atnešė tiek daug liūdesio ir nerimo į namus. Namuose turiu du sunkius ligonius, tad ir šias Velykas teks leisti mieste, o ne Pocelonyse esančioje sodyboje kaip būdavo įprasta. Labai truks ir anūkų šurmulio“, – pasakodama graudinosi moteris.
Laimei, jos mylimi užsiėmimai leidžia liūdnas mintis nors laikinai nuvyti šalin ir nors taip užpildyti karantininę tuštumą.